Vyriausybei pateikti 3 įstatymų projektai, kuriais siūloma reguliuoti jau įsteigtų bendrovių įstatinio kapitalo, vertybinių popierių nominaliosios vertės ir įstatų keitimo procedūras dėl euro įvedimo Lietuvoje, taip pat naujai steigiamų bendrovių įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominaliosios vertės išraišką eurais. Siūloma supaprastinti iki euro įvedimo dienos įsteigtų bendrovių įstatų keitimo procedūras, nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir atvejus, kai UAB atleidžiamos nuo pakeistų įstatų registravimo JAR mokesčio. Siūloma supaprastinti iki euro įvedimo Lietuvoje dienos įsteigtų bendrovių įstatų keitimą, kai juose keičiama tik nurodyta valiuta iš litų į eurus. Siūloma nustatyti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui pakeisti įstatus priimti pakaktų paprastos susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų daugumos. Taip pat siūloma nustatyti 2 metų pereinamąjį laikotarpį (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), per kurį bendrovės turėtų pakeisti įstatus. Tos UAB, kurios elektroniniu būdu tiesiogiai teiks JAR pakeistus įstatus, kai jie keičiami tik dėl naujos valiutos, bus atleistos nuo pakeistų įstatų registravimo JAR mokesčio. Siūloma nustatyti AB minimalų įstatinio kapitalo dydį – 40 tūkst. eurų, UAB – 2,5 tūkst. eurų. Akcijų nominalioji vertė būtų išreikšta eurais euro centų tikslumu. Bendrovėms nustatyta pareiga įstatų pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, atlikti kartu su pirmaisiais po euro įvedimo dienos įstatų pakeitimais. Numatyta, kad sprendimas dėl įstatų pakeitimo gali būti priimtas ir prieš įvedant eurą Lietuvoje.
Šaltinis: Ūkio ministerija