Klaipėdos AVMI, išaiškino atvejį, kai kompiuteriais ir jų dalimis prekiaujanti Klaipėdos įmonė nuslėpė pardavusi kompiuterinės technikos ir jos įrangos už daugiau nei 192 000 Eur, o, vengdama atsakomybės nurašinėjo, „ardė“ ir kitais būdais bandė atsikratyti oficialiai apskaitytų prekių likučių. Įmonei patikrinimo metu papildomai apskaičiuota per 40 000 Eur mokėtino PVM, kontrolės veiksmų sulaukė ir įmonei vadovavęs akcininkas. Į VMI akiratį įmonė pateko dėl abejotinai nuostolingos veiklos, dėl galimo sukčiavimo, kai įmonėje neišduodami EKA kvitai. VMI pradėjus patikrinimą įmonėje, įtarimai dėl įmonės sukčiavimo pasitvirtino – išaiškinta, kad, siekiant išvengti mokesčių, joje buvo slepiamos gautos pajamos ir apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Siekdama suklaidinti tyrimą, įmonė ėmė „valyti“ sandėlius ir nurašinėti realiai parduotas, tačiau vis dar kaip likučiai apskaitytas prekes. Taip įmonė prekių likučius sumažino net 95 proc.: jei praėjusių metų pabaigoje įmonė turėjo parduoti skirtų prekių už daugiau nei 200 000 Eur, tai šiemet gegužę – tik už 9 000 Eur.Iš viso buvo nurašyta apie 14 000 vienetų įvairių pavadinimų naujų, dar „garantinių“ prekių, tarp jų 146 nešiojamieji kompiuteriai. Nurašomų prekių sumai pagrįsti įmonė pateikė direktoriaus įsakymą išardyti dalims naujus, tačiau tariamai pasenusius ir nebeveikiančius kompiuterius. Po „išardymo“ vertingiausia jų dalis – monitoriai – buvo užpajamuoti kaip prekės, skirtos perparduoti. Tačiau patikrinimo metu darbuotojai sutartinai tikino nežinantys, kas ir kaip ardė minėtus kompiuterius, o vietoj naujų monitorių inspektoriai dėžėse rado tik nežinia iš kur gautas senų kompiuterių dalis. Apgaulei nepavykus, atsirado prekių nukainojimo aktai, į kuriuos pateko per 10 000 vnt. įvairių prekių už daugiau nei 134 000 Eur, tarp jų ir „išardytų“ kompiuterių monitoriai. Tačiau ir nukainotų prekių sandėlyje neaptikta – esą nukainotas prekes, įvertintas vos 6500 Eur, iškart įsigijo nežinomas pirkėjas, sumokėjęs „grynaisiais“, o gautos pajamos, kaip grąžinama skolos dalis, atiteko įmonės akcininkui, kuris buvo ir įmonės vadovas.
VMI surinko pagrįstų įrodymų, kad įmonė sukčiavo neapskaitydama ir nedeklaruodama už prekes gautų pajamų, nuo kurių nesumokėjo pardavimo PVM, ir įrodymų, kad kompiuterinė technika negalėjo būti išardyta, nukainota ir parduota simbolinėmis kainomis. Bendrovei papildomai apskaičiuota per 40 000 Eur, šia suma padidinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą.
Šaltinis: VMI