VMI 2007-07-26 Nr. (18.2-31-2)-R-7665 informacinis pranešimas apie Europos Teisingumo teismo (ETT) sprendimą, priimtą byloje C-73/06, Planzer Luxembourg Sarl (PLS) prieš Bundeszentralamt fur Steuern.
Bylos esmė: PLS, užsiimanti transporto verslu, turi registruotą buveinę Liuksemburge. Vienintelis PLS akcininkas yra įmonė Planzer Transport AG (AG), įsikūrusi Šveicarijoje. Vokietijos mokesčių administratoriui PLS pateikė prašymus grąžinti PVM, kurį ji sumokėjo Vokietijoje, pirkdama degalus. Prie šių prašymų buvo pridėtas Liuksemburgo mokesčių administratoriaus išduotas pažymėjimas (sertifikatas, kad asmuo registruotas PVM mokėtoju Liuksemburge), atitinkantis Aštuntosios Tarybos direktyvos 79/1072/EEB B priede pateiktą pavyzdį. Vokietijos teisės aktuose įtvirtinta nuostata, jog apmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems už EB teritorijos ribų, degalų pirkimo PVM negrąžinamas. Vokietijos mokesčių administratorius, remdamasis gauta informacija, atmetė PLS prašymus grąžinti PVM, motyvuodamas tuo, jog įmonė neįrodė, kad jos buveinė yra Liuksemburge, o įmonės verslo valdymo centras yra Šveicarijoje, t. y. įmonės ekonominės veiklos vykdymo vieta yra už EB teritorijos ribų. PLS prieštaravo šiam sprendimui, teigdama, kad Liuksemburge ji moka tiesioginius mokesčius, jos vadovai ir asmuo, atsakingas už įmonės valdymą bei apskaitą, vykdo savo veiklą Liuksemburge, sąskaitos faktūros išrašomos jos buveinėje, sunkvežimių vairuotojai ir sunkvežimiai registruoti Liuksemburge ir pan. Šioje ES valstybėje narėje yra įmonės administracija ir priimami svarbiausi verslo valdymo klausimai, tokie kaip sunkvežimių pirkimas, darbuotojų įdarbinimas ir kt. Tačiau verslo veiklą (sunkvežimių maršrutų paskirstymą ir organizavimą, ryšius su klientais) užtikrina Šveicarijoje įsikūrusi įmonė AG.
Byloje nagrinėjami klausimai:
1. Ar Aštuntosios direktyvos 79/1072/EEB B priedo pavyzdį atitinkantis pažymėjimas visais atvejais įrodo, t. y. ar suteikia galimybę daryti nenuginčijamą prielaidą, kad apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs tą pažymėjimą išdavusioje ES valstybėje narėje.
2. Jeigu į pirmą klausimą bus atsakyta neigiamai:
Ar Tryliktosios direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 dalies sąvoką „ekonominės veiklos vieta“ reikia suprasti kaip vietą, kurioje įmonė turi savo registruotą buveinę, ar vietą, kurioje priimami verslo valdymo sprendimai? Ar svarbi vieta, kurioje priimami įprastinei kasdienei veiklai svarbūs sprendimai?
ETT konstatavo, kad Aštuntojoje direktyvoje 79/1072/EEB numatyta PVM grąžinimo tvarka grindžiama PVM mokėtojo pažymėjimą išdavusios ES valstybės narės ir PVM grąžinančios ES valstybės narės bendradarbiavimo bei tarpusavio pasitikėjimo sistema. Siekdamos užtikrinti šios sistemos veiklą, ES valstybės narės išduoda Aštuntosios direktyvos 79/1072/EEB B priede pateiktą pavyzdį atitinkantį PVM mokėtojo pažymėjimą, kuris suteikia galimybę daryti prielaidą, kad suinteresuotas asmuo yra ne tik PVM mokėtojas pažymėjimą išdavusioje ES valstybėje narėje, bet taip pat yra ten viena ar kita forma įsisteigęs ir turi ekonominės veiklos arba fiksuotą vietą, per kurią vykdomi verslo sandoriai. PVM grąžinančios ES valstybės narės mokesčių administratorius iš esmės yra de facto ir de jure saistomas šiame pažymėjime nurodytų duomenų. Tačiau minėto pažymėjimo išdavimas nedraudžia PVM grąžinančios valstybės mokesčių administratoriui įsitikinti, kad įmonė, kurios adresas yra nurodytas pažymėjime, iš tikrųjų ten vykdo veiklą, prašant įmonę pateikti reikalingus duomenis ar pasinaudojant EB teisės aktuose numatytomis administracinio bendradarbiavimo ir pagalbos priemonėmis.
Aiškindamas Tryliktojoje direktyvoje 86/560/EEB pateikiamą sąvoką „ekonominės veiklos vieta“, ETT pažymėjo, kad, nustatant įmonės tikrąją ekonominės veiklos vietą, reikia atsižvelgti į keletą aspektų, tarp kurių svarbiausi – registruotos buveinės, centrinės administracijos vieta, vadovų susirinkimų vieta. Taip pat galima atsižvelgti ir į tokias aplinkybes: kur yra pagrindinių vadovų gyvenamosios vietos, visuotinių susirinkimų, administracinių ir apskaitos dokumentų priėmimo vieta, pagrindinė finansinių (bankinių) operacijų vieta.
ETT sprendimas:
1. 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntosios Tarybos direktyvos 79/1072/EEB dėl ES valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarkos 3 straipsnio b punkto ir 9 straipsnio antroji pastraipa turi būti suprantama taip, kad pagal šios direktyvos B priede pateiktą pavyzdį išduotas pažymėjimas iš esmės suteikia galimybę daryti pagrįstą prielaidą, kad suinteresuotas asmuo yra ne tik PVM mokėtojas tą pažymėjimą išdavusioje ES valstybėje narėje, bet yra ir įsisteigęs toje valstybėje.
Tačiau PVM grąžinančios ES valstybės narės mokesčių administratoriui, kuriam nagrinėjant prašymą grąžinti sumokėtą pirkimo PVM kyla abejonių dėl įmonės, kurios adresas yra nurodytas tame pažymėjime, realios veiklos, nedraudžiama remiantis šiuo tikslu EB teisės aktuose numatytomis administracinėmis priemonėmis įsitikinti, ar ta įmonė tikrai veiklą vykdo.
2. 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos 86/560/EEB dėl ES valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę EB teritorijoje, tvarkos 1 straipsnio 1 punktą reikia suprasti taip, kad įmonės ekonominės veiklos vieta yra ta vieta, kurioje priimami svarbiausi tos įmonės valdymo sprendimai ir vykdomos jos centrinės administracijos funkcijos.
Šio sprendimo nuostatų taikymas Lietuvoje. Pagal LR finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 189 patvirtintas Prašymų grąžinti užsienio apmokestinamiesiems asmenims jų sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisykles, jei kyla abejonių, ar užsienio apmokestinamasis asmuo tikrai yra įsikūręs pažymą apie savo įsiregistravimą PVM mokėtoju išdavusioje ES valstybėje narėje, tai mokesčių administratorius gali prašyti, kad tas asmuo pateiktų papildomos informacijos arba pradėti jo mokestinį patikrinimą.
2007-08-03 Šaltinis: VMI