Pagal ES Liberalizavimo direktyvą AB „Lietuvos paštas“ dirbs vienodomis konkurencijos sąlygomis, nes universaliąsias pašto paslaugas visoje šalyje galės teikti ir kitos įmonės.
Šiuo metu 100 proc. bendrovės „Lietuvos paštas“ akcijų priklauso valstybei. Pasak susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, vyriausybė neketina privatizuoti šios įmonės ir ateityje.
Europos Parlamentas 2008 m . sausio 31 d. pritarė Europos Tarybos siūlymui liberalizuoti pašto sektorių dviem etapais – nuo 2011 m . sausio 1 d. ir nuo 2013 m . sausio 1 d. Galimybę pasirinkti vėlesnę sektoriaus liberalizavimo datą ( 2013 m . sausio 1 d.) pasiliko Lietuva, Čekija, Graikija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija ir Slovakija. Tačiau šalys gali nuspręsti pašto sektorių liberalizuoti ir anksčiau, t. y. nelaukiant 2013 m. sausio 1 d.
Europos Parlamento patvirtinta Trečioji pašto direktyva sudaro galimybę liberalizuoti pašto rinką atsižvelgiant į nacionalines sąlygas, taip pat valstybėms ES narėms pasirengti pokyčiams, o vartotojams užtikrinti kokybiškas universaliąsias pašto paslaugas. Liberalizavus pašto rinką, išliks įpareigojimas valstybėms užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų teikimą bent vieną kartą per dieną, penkias dienas per savaitę vienodomis sąlygomis visiems šalies naudotojams. Panaikinus rezervuotąją iki 50 gramų pašto korespondencijos siuntų dalį, privataus kapitalo mažesnėms įmonėms atsivers daugiau galimybių ir laisvės teikti paslaugas, kadangi joms neliks įpareigojimo pristatyti pašto korespondencijos siuntas iki 50 gramų du su puse karto brangiau. Liberalizavimas reiškia darbą be išimtinių teisių ne tik akcinei bendrovei Lietuvos paštui, bet ir kitoms pašto paslaugas teikiančioms įmonėms. Prieš liberalizuojant pašto sektorių, valstybei teks apsispręsti, ar ginant vartotojų interesus reikėtų dengti nuostolingų pašto paslaugų teikimą kai kuriose kaimiškose vietovėse, ir kokiais būdais tai daryti: skirti valstybės dotacijų, steigti kompensavimo fondus.
2008-02-05 Šaltinis: Susisiekimo ministerija