Ar savaitinis darbo laiko ribojimas apsaugo darbuotojus nuo išnaudojimo, ar tik apriboja jų galimybes papildomai užsidirbti?
Pasak Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, maksimali leistina darbo savaitė visoje ES teritorijoje neturėtų viršyti 48 valandų, o išimčių šiai taisyklė nei vienoje ES šalyje neturėtų likti per trejus metus. Remiantis dabar galiojančioje direktyvoje numatyta išimtimi, jos paprašiusiose šalyse darbuotojas, išreiškęs sutikimą, gali dirbti ilgiau nei 48 valandas per savaitę. Šiuo metu iš ES šalių išimtį taiko tik Jungtinė Karalystė ir Malta.Užtrukusios diskusijos Siūlymai keisti 1993 m. priimtą ir 2000 m. peržiūrėtą darbo laiko direktyvą sukėlė nesibaigiančias diskusijas visoje ES. Didelė Europos Parlamento narių dalis pritaria europinio 48 valandų darbo laiko apribojimo įvedimui. ES Taryba yra linkusi laikytis status quo ir toliau leisti taikyti išimtis kai kurioms šalims. Išimčių paprašiusiose valstybėse tam tikrais atvejais leidžiama dirbti iki 65 valandų per savaitę. Siūlymai keisti direktyvą įstrigo, kadangi, sprendžiant šį klausimą, būtinas Parlamento ir Tarybos sutarimas. Diskusijos nesibaigė ir pačiame Europos Parlamente. Vieni mano, kad išimčių taikymas reiškia „puolimą prieš piliečių ir socialinę Europą“, „neigia įstatymų, tarptautinių konvencijų bei Lisabonos sutarties turinį ir naikina kolektyvinių derybų, sudarančių socialinio dialogo pagrindą, pamatus“. Lankstumas ir saugumas privalo turėti vienodą vertę, o taisyklių nebuvimas – išimčių taikymas – yra nepriimtina lankstumo forma. Ilgiau dirbti leidžianti išimtis gali vesti į socialinį dempingą, įtvirtindama nesąžiningus įstatymus turinčių šalių konkurencingumą pažangesnius socialinius teisės aktus taikančių valstybių atžvilgiu. Europos konkurencingumas turi remtis ne ilgomis darbo valandomis, bet inovacijomis, produktyvumu ir pridėtinės vertės kūrimu. Naujoji direktyva kelia grėsmę naujam gerovės suvokimui, kuris apima profesinio ir šeimos gyvenimo derinimą. Išimties atveju saugiklių, numatytų apsaugoti darbuotoją nuo galimo įmonės spaudimo sutikti dirbti ilgiau, nepakanka, be to, jie nėra taikomi trumpesnėms nei 10 savaičių sutartims.Kiti įsitikinę, jog galimybės ES valstybėms reikalauti išimties iš 48 savaičių taisyklės naikinti neverta. Gyvybiškai svarbu išlaikyti išimties galimybę, numatant griežtesnes jos taikymo taisykles, kiekvienas privalo turėti teisę niekieno neverčiamas pasirinkti darbo trukmę. Darbuotojus gina sveikatos ir saugumo užtikrinimą numatantys įstatymai, įskaitant darbo su pavojinga technika nuostatas.Daugelyje išimties netaikančių šalių suveši nedeklaruojamas darbas, kenkiantis tiek darbuotojams, tiek pačioms įmonėms. Nenumatant išimties, gali būti pasirenkami daug neskaidresni būdai, kai, apeinant direktyvą, dauguma įmonės darbuotojų įdarbinama ne pagal darbo, bet kitokias civilines sutartis, arba darbdavys su darbuotoju pasirašo net keletą sutarčių. Antrasis direktyvos svarstymas vyks Strasbūro plenarinėje sesijoje gruodžio mėnesį, o nepavykus rasti kompromiso su Taryba, bus rengiamos taikinimo derybos.
Šaltinis: Europos Parlamentas
2008-11-17