Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus – atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo tyrimas, atliktas Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu.
Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus. Trys iš dešimties (29 proc.) gyventojų teigė laiku apmokantys sąskaitas ir vykdantys kreditinius įsipareigojimus, bet retkarčiais jiems tenka susispausti ir pataupyti. Ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų, kad laiku apmokėtų sąskaitas ir kreditinius įsipareigojimus, turi nuolat taupyti. Per pastaruosius 2 m. taip atsakiusių dalis padidėjo 10 proc. punktų. Šeštadalis (16 proc.) apklaustų namų ūkių vėluoja apmokėti sąskaitas ar laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Per paskutinius 2 m. vėluojančių su savo finansiniais įsipareigojimais padidėjo 10 proc. punktų. Tai dažniau nurodė kaimo gyventojai, bedarbiai. “Mažėja lėšos, laikomos nenumatytiems atvejams, kurios turėtų siekti 3-6 mėnesių pajamų dydį, nes vis daugiau gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, – sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Dalis žmonių turbūt jau panaudojo šias juodai dienai skirtas santaupas." Penktadalis (21 proc.) gyventojų mano, kad, staigiai sumažėjus jų pajamoms, jie sugebėtų iš turimų finansinių išteklių išgyventi tik mažiau nei savaitę (2009 m. taip atsakiusių buvo 13 proc., o 2007 m. pabaigoje – 10 proc.), 1-3 savaites išsilaikytų 23 proc., 1-2 mėnesius – 21 proc. apklaustųjų. 3-6 mėnesius ar ilgiau pragyventų 20 proc. apklaustųjų.
73 proc. suaugusių šalies gyventojų teigia, kad nėra linkę gyventi tik šia diena, 69 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad jie visada stengiasi taupyti juodai dienai. Taupyti juodai dienai kaip ir anksčiau labiau linkusios moterys, vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažiausias pajamas, gyvenantys kaime. Dažniausiai gyventojai taupo pasyviai – trečdalis (32 proc.) turi indėlį banke, dar trečdalis (31 proc.) laiko santaupas namuose. Neturi jokių kaupimo, investicinių priemonių ar kreditinių įsipareigojimų – 37 proc. apklaustųjų. 20 proc. apklaustųjų teigė turintys vienokį ar kitokį draudimo produktą (kaupiamąjį, investicinį gyvybės draudimą ar draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, ligų). 15 proc. – vartojamąją paskolą ar lizingą (prieš metus buvo 20 proc.), 5 proc. – būsto paskolą, o 8 proc. – investicijas į nekilnojamąjį turtą. Į III pakopos pensijų fondus teigė investavę 2 proc. gyventojų, dar 2 proc. – į įmonių akcijas. Pagrindinė priežastis, kodėl nesirenkamos kitos investicinės priemonės – pinigai laikomi nenumatytoms išlaidoms (45 proc.). Prieš metus pagrindinė priežastis buvo per maža santaupų suma (46 proc. neinvestuojančių), o šiais metais ši priežastis buvo antroje vietoje (35 proc.). 34 proc. neinvestuoja, nes bijo rizikuoti (taip atsakiusių, lyginant su 2009 m., išaugo 10 proc. punktų), 22 proc. nepasitiki finansinėmis institucijomis, o 13 proc. mano, kad neturi pakankamai žinių apie investavimą. Indėlį priimtiniausiu pinigų taupymo būdu laiko 41 proc. gyventojų, antroje vietoje – santaupų laikymas namuose (26 proc., palyginti, 2009 m. – 22 proc.). Nuo 21 iki 16 proc. sumažėjo gyventojų, kuriems priimtiniausios yra investicijos į nekilnojamąjį turtą. Pats svarbiausias taupymo ir lėšų kaupimo tikslas yra užsitikrinti finansinį saugumą nenumatytiems gyvenimo atvejams. Per metus taip atsakančių padaugėjo nuo 49 iki 62 proc. Kitų gyventojų nurodytų tikslų paminėjimas išliko panašus kaip ir prieš metus: 23 proc. siekia sukaupti lėšų vaikų mokslams, 21 proc. – pensijai ir paveldėtojams, 21 proc. tiesiog nori padidinti turimas pajamas ir turtą. Taip pat 18 proc. siekia sukaupti lėšų automobiliui ar kitoms brangioms prekėms, paslaugoms įsigyti, 13 proc. – nekilnojamajam turtui, o 15 proc. siekia išsaugoti nenuvertėjusias turimas lėšas.
Šaltinis: Valstybės žinios
2010-05-07
