Finansų ministerija, parengusi visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio gaires, siūlo svarstyti kelis galimus variantus: NT apmokestinti nuo tam tikros vertės, nuo tam tikro ploto, visiškai neapmokestinti pagrindinio būsto. Ministerijos tvirtinimu, siekiama, kad šį mokestį mokėtų labiau pasiturintys gyventojai.
Gairėse siūloma, kad NT mokesčio tarifai apmokestinamajai gyventojų NT daliai būtų nuo 0,3 iki 1 proc. Juos ir toliau nusistatytų savivaldybių tarybos, kaip tai daroma su komercinės paskirties NT mokesčiu. Nekilnojamojo turto mokestis būtų mokamas kasmet.
Finansų ministerijos nuomone, svarstytini penki mokesčio lengvatos pagrindiniam gyventojo ir šeimos būstui teoriniai modeliai.
Pirmuoju modeliu siūloma vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybes zonoje esančio buto vidutinei vertei.
Jei šiems siūlymui būtų pritarta, tai gyventojai Vilniuje NT mokestį mokėtų nuo brangesnio nei 410 tūkst. Lt, Kaune – 160 tūkst. Lt, Akmenės rajone – nuo 20 tūkst. Lt.
Apmokestinama būtų tik šį maksimumą viršijanti būsto vertės dalis, pavyzdžiui, jei būstas Vilniuje kainuoja 600 tūkst. Lt, tai gyventojui reikėtų NT mokestį mokėti nuo 190 tūkst. Lt. Ši nuostata galiotų tik vienam šeimos būstui.
Antruoju atveju siūloma vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybės zonoje esančio gyvenamojo namo vidutinei vertei, numatant galimybę savivaldybių taryboms šią sumą tam tikra dalimi sumažinti.
Tokiu atveju Vilniuje NT mokestį reikėtų mokėti nuo 570 tūkst. Lt, Neringos savivaldybėje – 750 tūkst. Lt, Kauno – 360 tūkst. Lt būsto vertės.
Šiuo atveju taip pat apmokestinama būtų tik šį maksimumą viršijanti gyvenamojo būsto vertės dalis ir tai būtų taikoma tik vienam šeimos būstui.
Trečiuoju atveju apmokestinamą būsto vertę siūloma nustatyti pagal neapmokestinamą plotą. Jis būtų apskaičiuojamas pagal tai, kiek būste gyvena žmonių. Būsto savininkui neapmokestinamas plotas sudarytų 80 kv.m, o kiekvienam paskesniam gyventojui – po 20 kv.m. Neapmokestinama vertė būtų dauginama iš vidutinės kvadratinio metro kainos toje savivaldybėje.
Pavyzdžiui, Vilniuje vienam gyvenančiam asmeniui tai sudarytų 172 tūkst. Lt, Kaune – 142 tūkst. Lt, Akmenėje – 21 tūkst. Lt. Mokestį reikėtų mokėti nuo šią neapmokestinamą dalį viršijančios būsto vertės. Ši lengvata taip pat būtų taikoma vienam būstui.
Ketvirtuoju modeliu siūloma vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąjį plotą, priklausantį nuo deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičiaus. Būtinasis plotas būtų apskaičiuojamas taip pat kaip ir trečiajame modelyje, tačiau apmokestinama dalis būtų skaičiuojama nuo likusių kvadratinių metrų ploto. Apmokestinama vertė būtų paskaičiuojama pagal masiniu būdu nustatytos kvadratinio metro kainos.
Penktoji alternatyva yra visiškai neapmokestinti vieno šeimos gyvenamojo būsto.
Šalia lengvatos pagrindiniam gyvenamajam būstui siūlomos ir papildomos lengvatos – lengvata poilsiui skirtam turtui, pavyzdžiui, sodo nameliui, vasarnamiui ir pan., neapmokestinant tam tikro tokio NT ploto, pavyzdžiui, 80 kv. m. Taip pat planuojama taikyti lengvatas tam tikram ūkinės paskirties gyventojų asmeninėms reikmėms naudojamam turtui.
Šaltinis: Finansų ministerija
2010-05-18
