Vyriausybė priėmė sprendimą, kad kai tik šalies ekonominė ir finansų padėtis ims gerėti, pensininkams bus kompensuojami pajamų praradimai, patirti dėl sumažintų pensijų.
Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinime suformuota doktrina, kad tiek grįžimas prie buvusių pensijų, tiek pensijų ar kitų išmokų kompensavimas turi būti siejamas su valstybės ekonomine ir finansine situacija, su valstybės galimybe surinkti pakankamai lėšų, kad šiuos įsipareigojimus būtų galima įvykdyti. Vyriausybė apsisprendė, kad
dėl sunkmečio sumažintas pensijas kompensuos jas nuosekliai didindama kol tų pensininkų, kurių pensija buvo sumažinta, vidutinė pensija bus didesnė nei buvusioji 2008 m. (iki sumažinimo) ne mažiau kaip 5 proc. Siekiant teisingo kompensavimo, bus parengtos detalios kompensavimo procedūros, kurios leis sparčiau didinti pensijas vyresnio amžiaus pensininkams ir papildomai didinti pensijas dirbantiems pensininkams, kuriems pensija buvo sumažinta daugiau. Priimdama sumažintų pensijų kompensavimo koncepciją, Vyriausybė laikosi nuostatos, kad
geriau realūs, finansinėmis galimybėmis pagrįsti planai, o ne tušti, nežinia kada įgyvendinami pažadai. Kaip parodė praktika, ankstesni įsipareigojimai kompensuoti, išmokant sumas vienu kartu (tokie kaip 1995-2002 m. neišmokėtų pensijų, rublinių indėlių kompensavimas) sudarė nevienodas sąlygas įvairioms gavėjų grupėms atgauti neišmokėtas sumas, tęsėsi ilgus metus ar net dešimtmečius, o kai kurie iš šių įsipareigojimų lig šiol nėra įvykdyti dėl sudėtingos ekonominės ir finansinės šalies būklės. Tad analogiški sprendimai, esant sudėtingai ekonominei ir finansinei padėčiai bei nesant galimybės nustatyti tokių įsipareigojimų vykdymo pradžios datą ar ją nuolat kaitaliojant, būtų tik galimybėmis nepagrįstas pažadas, bet ne realus kompensavimo įsipareigojimas.
Kada galės prasidėti kompensavimas?
Nuo 2010 m. laikinai 2 m. sumažintų pensijų kompensavimas, kaip tai ir įvardinta Konstitucinio Teismo išvadoje, prasidės tuomet, kai bus sukaupta pakankamai išteklių jį pradėti, bus tenkinami nustatyti viešųjų finansų rodikliai ir,
kai pensijos galės bus kompensuojamos ne skolintomis lėšomis. Vyriausybė nutarė, kad per visą kompensavimo laikotarpį (įskaitant planuojamas kompensuoti pensijas) turės būti tenkinamas vienas iš rodiklių: 1) subalansuotas „Sodros“ biudžetas, o viešųjų finansų deficito rodiklis atitinka Mastrichto kriterijų (3 proc. BVP) ir rodo ne mažesnį kaip 0,5 proc. BVP gerėjimą ateinančiais metais arba 2) trejų praėjusių, einamųjų ir dviejų ateinančių metų viešieji finansų rodiklio vidurkis nėra deficitinis.
Kaip žinia, Vyriausybė, siekdama pagerinti ekonominę ir finansinę šalies padėtį ir 2012 metais pasiekti 3 proc. BVP viešųjų finansų deficito uždavinį, per 2011-2012 planuoja naujas taupymo priemones, kurios padėtų sumažinti deficitą 4,5 mlrd., vykdyti „Sodros“ reformą. Jei šių sprendimų priėmimui nebus sutrukdyta, sumažintų pensijų kompensavimas galėtų prasidėti 2014 metais.
Kokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė?
Kadangi 2010 m. birželio 29 dienos Konstitucini Teismas, pasisakydamas dėl valstybinių pensijų taip pat nurodė, kad sumažintų pensijų kompensavimo tvarka turi būti įtvirtinta įstatymu, Vyriausybė šiandien patvirtino Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų
kompensavimo tvarkos koncepciją bei pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pagal šiuo nutarimu patvirtintos Koncepcijos nuostatas parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos, o taip pat pateikti siūlymai dėl netekimų dėl sumažintų valstybinių pensijų proporcingo kompensavimo.
Rengdama pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją, Vyriausybė taip pat rėmėsi 2009 m. gruodžio 3 dienos nutarimu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavus ekonominio sunkmečio pabaigą, krizės laikotarpiu sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos numatant spartesnį (palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis) minėtų valstybinio socialinio draudimo pensijų augimą, nedidinant valdžios sektoriaus skolos ir fiskalinio deficito.
Kaip buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas?
Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime nurodė, kad laikinas pensijų ar atlyginimų sumažinimas pagrįstas tol, kol nesibaigia ypatinga situacija, kuri apibrėžiama kaip tokia situacija, „dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis, nepaisant įvairių kitų priemonių ekonominei krizei įveikti taikymo, pakinta taip, kad
inter alia nėra užtikrinamas lėšų, būtinų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimams už darbą mokėti, arba lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas koreguojamas mažinant minėtų asmenų atlyginimus ir pensijas“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad
„nebelikus minėtos ypatingos situacijos įstatymų leidėjas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos,
per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo“. Vyriausybė, priimdama nepopuliarius, bet būtinus viešųjų finansų taupymo veiksmus, elgiasi atsakingai. 2011-2012 m. planuojami nauji viešųjų finansų konsolidavimo veiksmai siekiant deficitą sumažinti dar 4,5 mlrd. litų, tai leis pensininkams kompensuoti sumažintas pensijas.
Šaltinis: Finansų ministerija
2010-07-02
