„Pagal pajamų nelygybės statistiką Lietuva – viena pirmųjų Europoje. Koeficientas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančiųjų – 6,3, ją lenkia tik Latvija – 7,3, ir Rumunija – 6,8, Slovėnijoje šis rodiklis siekia tik 3,2 proc.
Vidaus vartojimo atsigavimo viltis reikėtų sieti ne tiek su sparčiu vidutinio darbo užmokesčio augimu, kiek su naujų darbo vietų kūrimu, bedarbių grįžimu į darbo rinką ir aktyvesniu kreditavimu. Šiuo metu Lietuvoje tik 10 proc. gyventojų per mėnesį gauna daugiau negu 4 000 Lt pajamų, iki 1000 Lt per mėnesį uždirba 24 proc. Lietuvos gyventojų“, – sakė parlamentaras Algirdas Butkevičius. Lietuva užima trečią vietą nuo galo ir pagal minimalųjį atlyginimą ES šalyse, ir pagal perkamąją galią, tad realaus gyvenimo gerėjimo gyventojai dar nepajuto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 269,3 tūkst. bedarbių, arba 12,5 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Nedarbo rodiklių mažėjimą lemia ne naujų darbo vietų kūrimas, bet masinė emigracija. Prognozuojama, kad šešėlinės ekonomikos dalis sieks 28 proc., dalį veiklos šešėlyje vykdys apie 39 proc. verslininkų.
Šaltinis: Seimas
2011-05-12
