Pelno mokestis
Apskaiciuodami 2012 m. pelna šio mokescio lengvatomis pasinaudos daugiau smulkiojo verslo imoniu – Vyriausybe pritare siulymui nuo 500 tukstanciu litu iki 1 milijono litu padidinti pajamu riba, kurios neviršijus galiotu 5 proc. pelno mokescio tarifas. Skaiciuojama, kad šia lengvata papildomai galetu pasinaudoti apie 11 tukstanciu imoniu, kuriu pajamos per praejusius metus buvo tarp puses milijono ir milijono litu. Tikimasi, kad šis sprendimas paskatins gyventojus aktyviau steigti savo imones, be to, jis svarbus ir del to, kad yra susijes su ketinimais sukurti nauja juridine forma – mažaja bendrija.
Akcizai
Pagal ES reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretems tures buti ne mažesnis nei 311 litu (šiuo metu yra 221 litas) už 1000 cigareciu. Siekdama išvengti staigaus akcizo šuolio Vyriausybe siulo akciza didinti palaipsniui ir nuo kitu metu kovo taikyti 232 litu tarifa už 1000 cigareciu. Del šios priežasties vidutine svertine mažmenine pakelio kaina galetu padideti iki 30 centu, taciau konkreciu kainu kategoriju kainu pokyciai priklausys nuo gamintoju ir didmenininku kainodaros sprendimu. Planuojama, jog del padidinto akcizo cigaretems valstybes biudžetas 2012 m. gautu apie 16 mln. litu papildomu pajamu.
PVM
Nuo 2012 m. sausio 1 d. Vyriausybe siulo didinti registravimosi PVM moketojais riba nuo dabar galiojancios 100 000 litu (apie 29 tukstancius euru) iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tukstanciu litu (apie 45 tukstancius euru) ribos. Tuo siekiama supaprastinti PVM administravima ir padidinti jo efektyvuma bei atsižvelgti i infliacijos pokyti nuo 1998 m. liepos, kai buvo nustatyta 100 000 litu registravimosi PVM moketojais riba. Jeigu Seimas pritartu šiam siulymui, registravimo PVM moketojais riba Lietuvoje butu viena didžiausiu tarp ES valstybiu. Daugelyje šiu šaliu, kuriu ekonomika, imoniu ir ju apyvartos dydis gerokai didesnis negu Lietuvos, taikoma mažesne arba beveik tokia pati registravimosi PVM moketojais riba. Vyriausybe taip pat pritare sprendimui, kuris pades verslui susidarius beviltiškoms skoloms – jeigu skolos nepavyktu susigražinti ne mažiau kaip vienerius metus, ir butu irodytas skolos beviltiškumas, verslininkas galetu tikslinti apskaiciuotas pardavimo PVM sumas. Ši nuostata galiotu pardavimo PVM sumoms už prekes (paslaugas), patiektas nuo 2012 m. pradžios. Vyriausybe pritare pakeitimams, susijusiems su šiu saskaitu fakturu išrašymo supaprastinimu – nuo 2013 m. bus vienodai vertinamos popierines ir elektronines saskaitos, tam tikrais atvejais reikalaujama nurodyti mažiau rekvizitu ir kt. Taip pat siuloma dar vieneriems metams pratesti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikyma šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikyma kompensuojamuju vaistu ir medicinos pagalbos priemoniu tiekimui.
Žemes mokestis
Vyriausybe siekia, kad mokestis už privacia žeme, kaip mokesciai už visa kita nekilnojamaji turta, priklausytu nuo rinkos vertes. Žemes mokestis nuo Nepriklausomybes atkurimo pradžios skaiciuojamas nuo normatyviniu verciu, kurios dažnai visiškai neatitinka realios žemes vertes, t. y. rinkos kainos. Del to nuo 2013 m. siuloma pereiti prie žemes apmokestinimo pagal žemes vidutine rinkos verte, kuri butu nustatoma 5 metams masiniu arba individualiu vertinimu. Siekiant išvengti staigaus žemes vertes atskirose vietovese didejimo, numatomas ketveriu metu (išskyrus apleista žeme) pereinamasis laikotarpis. Vyriausybe siulo nustatyti 0,01-4 proc. žemes mokescio tarifu ribas, o konkrecius tarifus nustatytu savivaldybiu tarybos. Jos taip pat tures teise taikyti mokescio lengvatas, iskaitant teise sumažinti mokesti ar iš viso atleisti nuo jo. Pereinamuoju laikotarpiu žemes verte, nuo kurios mokamas žemes mokestis, butu didinama po 20 proc. nuo skirtumo tarp buvusios nominalios ir naujai nustatytos vidutines žemes rinkos vertes.
Žemes ukio paskirties žemei butu taikomos išlygos – tokiai žemei butu taikomas 0,35 proc. vertes mažinimo koeficientas. Už apleista žeme gresia sankcijos – mažinant apleistus žemes plotus bei ribojant spekuliacija žemes rinkoje, siuloma apleistai žemei taikyti maksimalu 4 proc. mokescio tarifa. Be to, apleistai žemei savivaldybes negaletu taikyti jokiu mokesciu lengvatu, tokiai žemei butu taikomas dvigubai mažesnis (2 metu) pereinamasis laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus – 2,5 proc. tarifa.
Šaltinis: Finansu ministerija
2011-10-18
