Šiaulių mokesčių specialistai išsiaiškino „parduotuvę“, kurioje vien šiemet per keturis mėnesius prekių realizuota už 125 tūkst. litų, o buhalteriškai apskaityta – mažiau nei pusė tos sumos. Šiaulių AVMI patikrino siuvimo fabriką, kurio sandėlyje buvo prekiaujama savais gaminiais, jų realizavimą fiksuojant ne kasos aparatu ar kitu leistinu būdu, o sąsiuviniuose. Rasta 2012 m. 4 mėnesių įmonės sandėlio „parduotuvės dokumentacija“ parodė didesnę nei 124 tūkst. litų realizaciją, kurią palyginus su įmonės kasos dokumentais paaiškėjo, kad neapskaityta beveik 70 tūkst. litų. Prekybą iš sandėlio vykdė įmonė, kurioje darbuojasi daugiau kaip 100 žmonių, o pernai įmonės sukurta pridėtinė vertė siekė 3,5 milijono litų. Pasitvirtino, kad įmonės darbuotoja, paėmusi už prekes pinigus, įrašo apie pirkimą į sąsiuvinį, tačiau į kasos aparatą nemuša, jokio dokumento apie pinigų gavimą neišduoda. Kaip vėliau nurodė darbuotoja raštu, kasos aparatas neįrengtas, o už prekes gautus grynuosius pinigus perduoda įmonės vyriausiajai buhalterei. Mokesčių specialistai rado šių ir praėjusių metų įmonės sandėlyje veikusios „parduotuvės“ prekių pardavimo ir už prekes gautų pinigų registravimo sąsiuvinius. Vien pagal šių metų 4 mėnesių „juodąją buhalteriją“ iš viso parduota prekių daugiau nei už 124 tūkst. litų. Palyginus šiuos duomenis su 2012 m. oficialiais įmonės apskaitos dokumentais, t. y. į įmonės kasą įneštų grynųjų pinigų apskaitos dokumentais, buvo nustatyta, kad neapskaityta beveik 70 tūkst. litų pajamų. „Aiškėja ne tik pajamų neapskaitymas, prekyba be elektroninio kasos aparato ar pinigų priėmimo iš gyventojų neišrašant kasos pajamų orderių faktai, bet ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai, – sako Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Zita Žvikienė. VMI primena, kad už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo tvarkų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o už galimai apgaulingą įmonės buhalterinę apskaitą gali būti pritaikyta ir baudžiamoji atsakomybė.
Šaltinis: VMI