Savos akcijos ir jų apskaita praktiniu požiūriu (1)

Docentė daktarė Dalia MAČERNIENĖ   Artėjant dividendų paskelbimo laikotarpiui, suaktyvėja akcijų pirkimas ir pardavimas. Akcijų kainą nulemia galimi dividendai. Vieni tikisi parduoti brangiau – prieš dividendų paskelbimą, kiti tikisi naudos, gavę dividendus, todėl sutinka mokėti brangiau. Vyksta ir atvirkštinis procesas: rizikingų akcijų kainos mažėja dėl įvykių plačiajame pasaulyje, akcijos išparduodamos siekiant atgauti nors dalį investuotų pinigų. Mažai padeda ir finansų analitikų agitavimas laikytis ilgalaikės investicijų politikos, nepasiduoti emocijoms. Nekantrieji nelaukia, kol paaiškės konkrečių įmonių veiklos rezultatai paskelbus finansinių ataskaitų rinkinį, nors vėliau situacija gali pasikeisti, ypač jei atsirastų galimybė gauti dividendų. Yra ir kitaip samprotaujančių: kai akcijų kainos yra mažesnės, tai, pasinaudojus situacija, galima jas supirkti ir pigiai įsigyti turtą, kuris ateityje galėtų atnešti gero pelno. Savų akcijų supirkimo tikslai ir priežastys mažai ką bendra turi su situacija biržoje, tačiau emocinės nuotaikos yra panašios. Smulkieji akcininkai, kažkada įsigiję darbuotojų akcijų, norėtų jas parduoti, bet neranda norinčių jas įsigyti. Stambieji akcininkai linkę sumažinti akcininkų skaičių, kad palengvintų valdymą, dalintųsi didesnę pelno dalį ir kt. Susitikimuose su vadovais ir buhalteriais, aptariant 2012-ųjų finansinių metų atskaitomybės parengimo problemas, kyla nemažai klausimų dėl galimybės supirkti savas akcijas. Domėjimąsi savų akcijų pardavimu didina galimybė sumažinti mokesčių naštą. Klaidingai manoma, kad savų akcijų įsigyti gali tik akcinės bendrovės, kurių akcijos „laisvai juda“ vertybinių popierių biržoje. Iš pateikiamų klausimų galima spręsti, kad superkamos savos akcijos ir tose uždarosiose bendrovėse, kurios neturi sudariusios rezervo savoms akcijoms įsigyti. Be to, supirktos savos akcijos registruojamos apskaitoje kaip trumpalaikis finansinis turtas, motyvuojant tuo, kad jos skirtos parduoti. Daromos ir kitos klaidos. Šiame straipsnyje aptarsime savų akcijų supirkimo reglamentavimą ir svarbiausius praktinius apskaitos klausimus, susijusius su savų akcijų įsigijimu ir perleidimu.  

Savų akcijų supirkimo tikslai

Geriausias atvejis, kai, superkant savas akcijas, siekiama naudos ir bendrovei, ir akcijas parduodančiam akcininkui, tačiau akcijų supirkimo tikslai gali būti įvairūs:
  1. pagrindinis tikslas – siekis palaikyti akcijų kainą tose akcinėse bendrovėse, kurios viešai prekiauja savo akcijomis. Savų akcijų supirkimas laikomas tradiciniu finansiniu instrumentu, siekiant pakelti akcijų kainą rinkoje;
  2. įstatinio kapitalo mažinimas, anuliuojant supirktas akcijas. Tokia galimybė yra, jeigu įregistruotas akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra didesnis nei 150 000 Lt, o uždarosios akcinės bendrovės – didesnis nei 10 000 Lt;
  3. noras sumažinti akcininkų skaičių, kitaip tariant, „išsivaduoti“ nuo smulkiųjų akcininkų. Jei akcijos superkamos gera kaina, smulkieji akcininkai iš akcijų pardavimo turi naudos ir noriai jas parduoda. Sumažėjus akcininkų skaičiui, likę akcininkai gauna didesnių dividendų. Be to, sumažėjus akcininkų skaičiui, likusiems akcininkams būna lengviau priimti sprendimus;
  4. ketinimas skatinti darbuotojus tapti lojaliais bendrovei, jiems dovanojant supirktas akcijas arba perleidžiant jas pigiau, nei jos buvo supirktos, ir kiti tikslai.
Kartais tikrieji savų akcijų įsigijimo tikslai yra slepiami. Yra tokių atvejų, kai stambieji akcininkai svarsto galimybę parduoti nuosavybės teise turimas akcijas pačiai bendrovei ir taip susigrąžinti iš jos dalį pinigų, neatsižvelgiant į tai, kad bendrovei gresia bankrotas. Superkant akcijas minėtu tikslu, dažniausiai pažeidžiamos akcijų įsigijimą ribojančios sąlygos, todėl akcijų įgijimas tampa neteisėtas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Savų akcijų įsigijimo tikslas turi būti nustatytas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime supirkti savas akcijas.  

Savas akcijas gali įsigyti ir uždarosios akcinės bendrovės

Savos akcijos – tai akcijos, kurias įsigijo jas išleidusi bendrovė. Savoms akcijoms prilyginamos ir tos akcijos, kurias įsigijo akcijas išleidusios bendrovės dukterinė įmonė arba asocijuota įmonė. Baigiantis 2012-iesiems finansiniams metams, uždarosiose akcinėse bendrovėse labai padidėjo susidomėjimas galimybe įsigyti savų akcijų. Akcinės bendrovės savoms akcijoms įsigyti turi pateikti savanorišką oficialų pasiūlymą vertybinių popierių rinką reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarosioms akcinėms bendrovėms tokio reikalavimo nėra, tačiau supirkti savas akcijas bet kada ir bet kaip negalima. Uždaro, taip pat ir atviro tipo akcinės bendrovės, įgydamos savų akcijų, privalo nepažeisti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos savų akcijų įsigijimo tvarkos ir nurodytų sąlygų. Iki Akcinių bendrovių įstatymo pagrindinių nuostatų suderinimo su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, uždarosioms akcinėms bendrovėms buvo draudžiama supirkti savas akcijas. Pagal dabar galiojančias nuostatas, savas akcijas turi teisę supirkti ir uždarosios akcinės bendrovės, net ir tos, kurių įregistruotas įstatinis kapitalas yra minimalus, t. y. 10 000 Lt. Supirkus savas akcijas, įstatinis įregistruotas kapitalas nesikeičia, bet keičiasi nuosavas kapitalas – jis mažėja. Savų akcijų įsigijimą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Pagrindinės nuostatos, susijusios su savų akcijų įsigijimu, yra išdėstytos 54 straipsnyje „Bendrovės teisė įsigyti savas akcijas“. Atkreipkite dėmesį, kad Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnyje „Pelno (nuostolių) paskirstymas“ akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms suvienodinti reikalavimai dėl pelno rezervo savoms akcijoms įsigyti sudarymo.  

Savų akcijų supirkimo sąlygos

Sprendimą supirkti savas akcijas gali priimti tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Svarbiausios akcijų supirkimą ribojančios sąlygos yra šios:
  1. bendrovės įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo;
  2. bendrovė negali įsigyti savų akcijų, jeigu tokiu atveju jos nuosavas kapitalas taptų mažesnis už apmokėto įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą;
  3. bendrovė gali įsigyti savas akcijas, jeigu yra sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti, kurio dydis – ne mažesnis už įsigyjamų savų akcijų įsigijimo verčių sumą;
  4. terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas, negali būti ilgesnis kaip 18 mėn. nuo priimto sprendimo dienos;
  5. bendrovei draudžiama įsigyti nevisiškai apmokėtų savų akcijų, išskyrus tą atvejį, kai akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka.
Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įsigijo pati bendrovė. Akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, o įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Kai bendrovės akcijas pasirašo ir įgyja dukterinė bendrovė, laikoma, kad akcijas pasirašė ar įgijo pati bendrovė. Į šią sąlygą būtina atkreipti dėmesį, siekiant neviršyti Įstatyme nustatytos įgyjamų savų akcijų dalies įstatiniame kapitale. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime turi būti nustatyta: maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius; jų minimali ir maksimali įsigijimo kainos; minimali pardavimo kaina; terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas, ir kt. Akcijų pardavimo tvarka turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų. Taip pat būtina užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams perleisti bendrovei jos akcijas. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi patvirtinti savų akcijų įsigijimo sąlygas, nustatytas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatyme įrašytus jų įsigijimo apribojimus.  

Supirktų savų akcijų įtaka dividendų skelbimui

Prieš priimant sprendimą dėl akcijų supirkimo, būtina žinoti, kad bendrovė, įsigijusi savų akcijų, neturės teisės naudotis jų teikiamomis Akcinių bendrovių įstatyme nustatytomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Praktiškai tai reiškia, kad bendrovė pati sau negali skaičiuoti dividendų. Be to, šios akcijos negalės dalyvauti balsavimuose. Reikia žinoti, kad rezervo savoms akcijoms sudarymas gali turėti įtakos dividendų skelbimui. Jei bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba, išmokėjus dividendus, taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, skelbti ir mokėti dividendus yra draudžiama. Svarstant galimybę įsigyti savų akcijų, reikia atkreipti dėmesį, kad akcijoms supirkti reikės grynųjų pinigų, o tai riboja dividendų mokėjimą.  

Atsakomybė už supirkimo sąlygų laikymąsi

Už Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime įrašytų savų akcijų įsigijimo sąlygų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas. Bendrovės akcijos, įsigytos pažeidžiant nurodytas sąlygas, turi būti perleistos kitų asmenų nuosavybėn ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įsigijimo. Jei akcijos neperleidžiamos per šį laiką, atitinkamai turi būti sumažintas įstatinis kapitalas, akcijos anuliuojamos ir skelbiamos negaliojančiomis. Jei bendrovė nepaskelbia akcijų negaliojančiomis ir jų neanuliuoja, akcijos pripažįstamos negaliojančiomis ir teismo sprendimu atitinkamai sumažinamas įstatinis kapitalas. Teisę kreiptis į teismą turi bendrovės vadovas, akcininkas ir kreditorius. Teismui priėmus sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės įstatuose turi būti pakeistas įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius ir atitinkamai anuliuotos bendrovės savos akcijos. Už šių veiksmų atlikimą yra atsakingas bendrovės vadovas. Už buhalterinių įrašų, susijusių su savų akcijų ūkinėmis operacijomis, teisingumą yra atsakingas bendrovės vyriausiasis buhalteris.