Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šiemet gavo 55 vartotojų skundus dėl nesąžiningos komercinės veiklos. 2012 m. tokių skundų gavo 84, iškėlė 18 bylų ir skyrė 112,5 tūkst. litų baudų. Vartotojams, įsigyjantiems prekes ar paslaugas, turi būti suteikta išsami informacija apie norimų įsigyti prekių ir paslaugų kokybę, komplektaciją, galutinę kainą. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas numato verslininkams pinigines baudas už tokią nesąžiningą veiklą. Šiemet 69 tūkst. litų buvo skirta „TORPOL Baltija“ už esminės informacijos apie sandorį nepateikimą ir nuslėpimą ir apgaulingą tvirtinimą, kad produktas gali gydyti ligas. Vartotojai teigė, kad „TORPOL Baltija“ atstovai pristatymų metu reklamavo komplektą, kurį sudaro čiužinys su jame įmontuotais biomagnetais, pagalvė, antklodė ir kėdės užtiesalas, nurodydami, kad šie produktai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Vartotojai patikėjo, kad šie gaminiai turi gydomųjų savybių. Suvilioti bendrovės darbuotojų pažadais pristatymų metu suteikti prekėms nuolaidas, žmonės sudarė sutartis dėl reklamuojamų produktų įsigijimo. Dauguma vartotojų prieš sutarties sudarymą informuodavo apie savo sveikatos sutrikimus, tačiau „TORPOL Baltija“ atstovai nurodydavo, kad gaminys tinka visiems. Vartotojai skundėsi, kad, įsigiję čiužinius, negaudavo išsamios jų naudojimo instrukcijos. Prekę vertinę ekspertai konstatavo, kad nėra pateikta aiškių įrodymų apie šių čiužinių su magnetais teigiamą gydomąjį poveikį.
Už nesąžiningą komercinę veiklą, komercinės veiklos agresyvumą ir esminės informacijos neatskleidimą 10 tūkst. litų bauda buvo skirta įmonei „Ekologiški vandenys“. Vartotojai skundėsi, kad įmonės darbuotojai, paskambinę telefonu, siūlydavosi nemokamai ištirti jų namuose tiekiamo geriamojo vandens kokybę. Bendrovės atstovai savo atsivežta įranga atlikdavo tyrimą. Teigdami, kad vandenyje esą įvairių priemaišų, siūlydavo sumontuoti vandens valymo sistemą. Vartotojams nemažai kainuojanti įranga būdavo sumontuojama tą pačią dieną. Vartotojai teigė, kad šias sutartis pasirašė dėl bendrovės darbuotojų psichologinio spaudimo, tinkamai jų neišanalizavę, negavę išsamios informacijos ir nežinodami iš sutarties kylančių finansinių įsipareigojimų dydžio. Tik po to, kai vandens valymo sistemos būdavo sumontuojamos, vartotojams buvo pateikiamas pasirašyti garantinis raštas, kad už sistemos aptarnavimą kas pusę metų taikomas 180 litų mokestis. Susipažinę su sutarties sąlygomis, vartotojai kreipėsi į įmonę prašydami nutraukti sutartis, tačiau bendrovė tai daryti sutikdavo tik atlyginus montavimo, atvykimo ir išmontavimo išlaidas.
2012 m. VVTAT skyrė 8 tūkst. litų baudą ir „HAPPY TRAVEL“ už tai, kad reklamavo produktą nurodyta kaina, o vėliau ta kaina atsisakė parduoti vartotojui. Vartotojai skundėsi, kad pirko šios bendrovės interneto svetainėje lėktuvo bilietus, sumokėdavo pinigus, gaudavo patvirtinimą apie pinigų sumokėjimą, tačiau vėliau jiems būdavo pranešama, kad užsakyti bilietai pabrango ir siūloma apmokėti pabrangusio bilieto kainos skirtumą.
Už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus „Vilniaus energijai“ 2012 m. buvo skirta 20 tūkst. litų bauda, VšĮ „Teleradijo kompanija „Hansa“ – 15,5 tūkst. litų.
VVTAT už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali skirti nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. litų baudą, jei ši bauda neviršija 3 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Jei šis pažeidimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis (kliudyta atlikti tyrimą, padarytas pažeidimas slėptas), baudos dydis gali siekti iki 130 tūkst. litų. Vartotojai turi atidžiai skaityti pasirašomas sutartis ir reklamose bei kituose komerciniuose pasiūlymuose pateikiamą informaciją. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į mažomis raidėmis pateikiamas sąlygas, kurios dažniausiai būna esminės. Taip pat reikia ypač atidžiai analizuoti informaciją, pateikiamą siūlant pirkti prekes ar paslaugas internetu. Interneto tinklalapiuose svarbiausia informacija taip pat neretai būna pateikiama mažu šriftu, puslapio apačioje. Įsigijusiems prekes ar paslaugas vartotojams reikėtų išsaugoti įrodymus, kurių vėliau gali prireikti nustatinėjant galimą pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesąžiningumą, pvz., reklamos pavyzdžius, internetines nuorodas, pirkimo čekius.
Šaltinis: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba