2013 m. balandžio 18 d. priimtas LR įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 13-1, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-237 (Žin., 2013, Nr. 46-2244, toliau – Įstatymas Nr. XII-237), kurio nuostatos įsigalios nuo 2013 m. spalio 1 d. Esminiai LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) pakeitimai pagal Įstatymą Nr. XII-237:
1. Tyčinio bankroto sąvoka susieta su LR baudžiamajame kodekse įtvirtintų nusikalstamų veikų (nusikalstamo bankroto ir skolininko nesąžiningumo) sudėtimi. ĮBĮ 20 str. 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai (pvz., buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai), o ĮBĮ 20 str. 3 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant, yra laikoma, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia (pvz., veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys ir kt.).
ĮBĮ 20 str. 7 d. numatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (iams) prievolės turi atlyginti asmuo (ys), dėl kurio (ių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Neįvykdytos kreditoriui (iams) prievolės dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos. Žala atlyginama tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (ų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (iai) LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.
2. Pakeistas ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 punktas, kuriame numatyta, kad:
– visi atsiskaitymai, susiję su ūkine komercine veikla, vykdomi per vieną atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą įmonės sąskaitą (toliau – įmonės komercinė sąskaita), iš kurios negali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka;
– jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, mokesčiai mokami ir gali būti išieškomi iš lėšų, esančių įmonės komercinėje sąskaitoje, įstatymų nustatyta tvarka;
– jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą;
– jeigu nutraukus ūkinę komercinę veiklą įmonės komercinėje sąskaitoje lieka lėšų, jos pervedamos į ĮBĮ 11 str. 3 d. 5 punkte nurodytą kreditorių sąskaitą. Likusios lėšos gali būti pervedamos į ĮBĮ 11 str. 3 d. 5 punkte nurodytą sąskaitą tik tada, kai sumokėti dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiradę mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos.
3. Pakeistas ĮBĮ 11 str. 7 d. 5 punktas, kuriame numatyta, kad įmonės administratorius atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Kreditorių reikalavimai ĮBĮ nustatyta tvarka tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais.
4. ĮBĮ 21 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, t. y. siekiant sumažinti galimą administratorių šališkumą, numatyta galimybė kreditoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės dokumentus. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 proc. ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos. Baigus patikrinimą, dokumentų, pagrindžiančių prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir (arba) susijusių su ginčijamais sandoriais, kopijos perduodamos teismui kartu su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu ar ginčijant sandorius. Jeigu patikrinimo metu tyčinio bankroto požymių nenustatoma, teismui ir kreditorių susirinkimui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos pateikiama ataskaita apie atliktą patikrinimą. Baigus patikrinimą, administratoriui pasirašytinai grąžinamos pagal sąrašą išduotų ir teismui neperduotų dokumentų kopijos.
5. Pakeista ĮBĮ 30 str. 3 dalis, kurioje numatyta, kad nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, t. y. likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius.
Šaltinis: VMI