Susitikusi su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, Prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė ne tik ekonomikos, bet ir gynybos finansavimo klausimus ir akcentavo biudžeto surinkimo problemą, ypač PVM srityje. VMI pažymi, kad iki šiol iš Finansų ministerijos nėra gavusi informacijos (nors buvo prašyta ne vieną kartą), kokia metodika vadovaujantis finansines projekcijas jų analitikai paverčia mokesčių surinkimo planais. Tokios viešai patvirtintos ir paskelbtos metodikos nėra. Dėl to VMI su Finansų ministerija toliau ves diskusiją, kokiais principais vadovaujantis yra sudaromas PVM (ir kitų mokesčių) planas, kaip vertinamas pardavimų vidaus rinkoje ir pardavimų už šalies ribų pokytis (augimo tempai) pagal ekonomines veiklas bei mokesčių mokėtojų segmentus; kokie vartojimo išlaidų struktūriniai pokyčiai, investicijos; kuriose srityse skaičiuojamas didžiausias PVM atotrūkis, ir kaip su šiuo rodikliu koreliuoja mokesčių administravimo gerinimo suma. VMI žiniomis, planuojant PVM pajamas, ekonomikos sektoriai atskirai nėra vertinami ir nėra atsižvelgiama į pokyčius juose. Kalbant apie šių metų biudžeto vykdymą, vertėtų priminti, kad nacionalinis biudžetas renkamas su kaupu, tačiau yra tam tikrų mokesčių nukrypimų nuo Finansų ministerijos planų: neigiamą įtaką, kalbant apie PVM (ir ne tik) įplaukas į biudžetą, turi pokyčiai šalies energetikos sektoriuje. Palyginus 2014 m. sausio-kovo mėnesiais ir 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu pateiktų PVM deklaracijų duomenis, didžiausias mokėtino PVM sumažėjimas fiksuotas dujų gamybos, dujinio kuro paskirstymo dujotiekiais, dujų pardavimo dujotiekiais, taip pat elektros perdavimo ir paskirstymo veiklą vykdančių įmonių rodikliuose. Dujų pardavimams turėjo įtakos mažėjančios trąšų verslo apimtys, didesni biokuro sunaudojimo kiekiai. Žiniasklaidoje jau skelbta ir apie didžiausio šalies mokesčių mokėtojo „Orlen Lietuva“ problemas. Mažėjančios pramonės kainos, importo, eksporto apimtys, energetikos sektoriaus rezultatai turi neigiamos įtakos PVM ir kitų mokesčių įplaukoms. Tačiau visi nepriklausomi tyrimai rodo, kad šešėlinės ekonomikos mastai nuosekliai mažėja.
VMI pažymi, kad 2013 m. buvo imtasi įvairių priemonių siekiant sustiprinti PVM ir akcizų srities mokestinių prievolių vykdymą, pradėta nauja tikslinė 2014-2015 metų strategija. VMI norėtų pastebėti, kad visose rekomendacijoje (tiek EK, tiek TVF) pateikiami siūlymai dėl įvairių mokestinių lengvatų mažinimo ir pačios mokesčių sistemos pertvarkos būtinybės:
- (TVF): Lietuvos viešieji finansai turi daug erdvės tobulėjimui, kuris daugiausiai yra susijęs su neišnaudojamu mokestinių pajamų potencialu. Lietuvos mokesčių ir BVP santykis (26 proc.) yra mažiausias ES (13 proc. punktų mažesnis už ES vidurkį), taip pat Centrinėje ir Rytų Europoje (už šių šalių vidurkį mažesnis 6 proc. punktais) bei Baltijos šalyse (mažesnis 4 proc. punktais). Toks atotrūkis atspindi dideles išmokas (pašalpas), lengvatas bei lengvatinius tarifus Lietuvos mokesčių sistemoje. Tokiu būdu mažinama mokestinė bazė ir apsunkinamas mokestinių prievolių vykdymas. Dosnios lengvatos mažina mokestines pajamas darbo apmokestinimo srityje. Lietuvos mokestinių pajamų, susijusių su darbo santykiais, surinkimas yra 13 proc. nuo BVP, 8 proc. punktais mažiau nei euro zonos vidurkis, ir 2 proc. punktais mažiau, nei Centrinės ir Rytų Europos šalių. Įvairios lengvatos lemia didelį atotrūkį tarp teorinio ir realaus tarifo – 32 proc. lyginant su 55 proc. iš socialinio saugumo indėlio (40 proc.) ir GPM (15 proc.), nors santykinai maža darbo dalis nacionalinėse pajamose taip pat turi įtakos. Didelė Lietuvos šešėlinė ekonomika (šešėlinės ekonomikos dalis BVP yra viena didžiausių ES) yra dar vienas svarbus faktorius. Be to, nėra išvystytas periodinis turto ir nuosavybės apmokestinimas.
Šaltinis: VMI