Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame 140 tūkst. Lt neteisėtu praturtėjimu kaltinamas automobilių prekeivis. Prieš teismą kartu su kaltinamuoju stos ir jo artimi giminaičiai – motina ir brolis, kurie, kaip įtariama, suklastojo fiktyvias paskolos sutartis.
Tyrimo metu išaiškinta, kad oficialiai automobilių prekyba užsiimančios Šiaulių bendrovės vadybininku dirbęs šiaulietis teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti 140 tūkst. Lt sumos, už kurią buvo nupirkta dalis namo.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos duomenimis, šiaulietis 2011 m. už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo 140 tūkst. Lt, tačiau 2007–2011 metais jis deklaravo, kad per penkerius metus, prekiaudamas automobiliais, uždirbo tik 8 333 Lt. Tyrimo metu atskleista, kad, siekdamas pateisinti 140 tūkst. Lt sumą, šiaulietis pateikė savo motinos ir brolio pasirašytas paskolos sutartis apie neva paskolintus pinigus. Tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kad sutartys buvo fiktyvios, o šiauliečio artimieji neturėjo ir negalėjo paskolinti pinigų nekilnojamajam turtui įsigyti. Dėl suklastotų paskolų sutarčių automobilių prekyba užsiimančio šiauliečio motinai ir broliui buvo pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo.
FNTT Šiaulių apygardos valdyboje, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl šiauliečio neteisėto praturtėjimo, buvo išaiškinta ir kita labai neįprasta nusikalstama veika. Tyrimo metu buvo atskleista, kad įtariamasis 2013 m. balandžio mėnesį įsigijo klausymosi įrenginį, populiariai vadinamą „blake“, kurį įmontavo į automobilio saloną. Automobilį vairavo įtariamojo sugyventinė, o naudojantis klausymosi įrenginiu neteisėtai buvo rinkta informacija apie privatų moters gyvenimą.
Baigtoje baudžiamojoje byloje šiaulietis kaltinamas ne tik neteisėtu praturtėjimu, bet ir neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, o jo giminaičiai – dokumentų klastojimu. Baudžiamoji byla perduota Šiaulių apylinkės teismui.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už neteisėtą praturtėjimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą – laisvės atėmimu iki dvejų metų, o dėl dokumento suklastojimo skiriama maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
Šaltinis: FNTT