Parduotas miškas skurdino „nuostolingą“ įmonę, bet papildė savininkų kišenes

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino miškininkystės paslaugų bendrovę, kuri kirto ir pardavinėjo akcininkų mišką, savininkams atseikėdama didžiąją dalį gautų pajamų, o įmonei palikdama veiklos sąnaudas. Po patikrinimo, inicijuoto vykdant VMI projektą „Nuostolinga įmonė“, įmonės mokestiniai nuostoliai virto pelnu, apmokestinamosios pajamos išaugo per 200 tūkst. eurų (per 700 tūkst. litų), papildomai buvo deklaruota apie 43 tūkst. eurų (apie 150 tūkst. litų) mokėtino į biudžetą PVM.

„Bendrovė iš jos akcininkų nuomojosi 187 žemės sklypus Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse, juose vykdė miškininkystės, medienos ruošos ir kt. paslaugų veiklą. Pagal turimas sutartis didžioji dalis pajamų, gautų už parduotą medieną, atitekdavo miško savininkams kaip nuomos mokestis. Įmonė, nors ir turėjusi milijonines pajamas, 2009-2013 m. deklaruodavo reikšmingus mokestinius nuostolius. Aiškinantis nuostolingos veiklos priežastis buvo pradėtas patikrinimas, kurio metu ir paaiškėjo, kad įmonė VMI teikė neteisingus duomenis, taip išvengdama pelno mokesčio bei mažindama mokėtiną PVM“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė nedeklaravo iš viso per 200 tūkst. eurų (per 700 tūkst. litų) PVM apmokestinamų pajamų, gautų už miško savininkams suteiktas medienos paruošimo paslaugas, ir nuo minėtos sumos apskaičiuoto apie 43 tūkst. eurų (apie 150 tūkst. litų) PVM. Šios sumos buvo deklaruotos patikslintose PVM deklaracijose. Tokiais atvejais sumokėti vien mokesčius nepakanka – skaičiuojami ir nemaži delspinigiai.

 „Projektas „Nuostolinga įmonė“ pradėtas pernai ir yra tęsiamas šiemet. Jo akiratyje atsiduria ne tik visų gautų pajamų nedeklaruojančios įmonės, bet ir tos, kurios neleistinai didina veiklos sąnaudas reprezentacijos, kelionių, rinkodaros paslaugų išlaidomis, teikia susijusiems asmenims abejotinos naudos paskolas, nurašo dokumentais nepagrįstas ir dažnai beviltiškas skolas ir kt. Analizuojant duomenis pastebėta, kad dažnai daugiau sąnaudų patiria nei gauna pajamų mažosios įmonės, veiklą vykdančios didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei kituose veiklos sektoriuose“, – komentavo G. Rimkienė.

Įgyvendinant projektą „Nuostolinga įmonė“, 2014 m. atlikus stebėsenos ir kontrolės veiksmus, šalies mokesčių mokėtojai už ankstesnius mokestinius laikotarpius deklaruotą mokestinį nuostolį sumažino per 18 mln. litų (5,2 mln. eurų), pelno mokesčio bazę padidino apie per 3 mln. litų (1 mln. eurų), papildomai sumokėjo per 560 tūkst. litų (per160 tūkst. eurų) mokesčių.

Šaltinis: VMI