Projekte siūloma įteisinti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė savivaldybės socialiniams darbuotojams ne mažiau kaip 12 mėn. dirbus su krizę patiriančia šeima, išnaudojus visus galimus pagalbos būdus ir nelikus galimybei palikti vaiką augti šeimoje. Įstatymo pataisomis siūloma kiekvieno vaiko atvejį nagrinėti bendroje savivaldybės specialistų komandoje, atliekant vaiko atvejo peržiūrą, taip pat paaiškėjus, kad vaikui ir šeimai reikia pagalbos – minėtoje peržiūroje sudaryti pagalbos vaikui ir šeimai planą, o jam pasibaigus – organizuoti vaiko atvejo peržiūrą, joje įvertinti pagalbos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, vykdyti intensyvų socialinį darbą su vaiko tėvais, suteikti galimybes vaikui sugrįžti pas tėvus. Projekte numatyta, kad galutinį sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos priimtų teismas, kuris turėtų įvertinti visų pusių argumentus, taip pat, ar savivaldybė padarė viską, kad vaiko nereikėtų paimti iš tėvų. Ta pati tvarka galios ir vaiką skubiai (nakties metu, švenčių ar poilsio dienomis) paėmus iš tėvų, vaiką apgyvendinant pirmiausia socialinių globėjų šeimoje ar šeimynoje, nesant tokiai galimybei – institucijoje, o teismas, išduodamas leidimą vaiką paimti iš šeimos, patvirtins, ar toks sprendimas buvo neišvengiamas. Įstatymas suteiks teisę teisėjui ir neišduoti leidimo, jeigu teismas matys, kad savivaldybės įvairių sričių specialistai per mažai padėjo vaikui ir šeimai. Teisėjas įpareigos savivaldybę tęsti pagalbos ir paslaugų teikimą vaikui ir šeimai, vaiko neatskiriant nuo tėvų. Įstatymas turės būti priimtas Seime.
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija