Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija išnagrinėjo kasacinę bylą dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais. LAT pažymėjo, kad būtina išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio atskleisti nuskalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Siekiant, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų. Operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. LAT pažymi, kad duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti atliekamas šis operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitos bylos baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal Baudžiamąjį proceso kodeksą (BPK) ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nepripažinus taip gautų duomenų įrodymais, sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Šaltinis: Aukščiausiasis Teismas