Valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių planas viršytas 0,7 proc., gauta 36,7 mln. eurų daugiau, palyginti su metų planu, ir 257 mln. eurų (5,2 proc.) daugiau nei 2014 metais.
Už visas akcizines prekes per metus gauta 1,146 mlrd. eurų – 42,2 mln. eurų (3,8 proc.) daugiau nei prognozuota ir 85,2 mln. eurų (8,0 proc.) daugiau nei 2014 metais.
52 mln. eurų, arba 10 proc., daugiau nei planuota gauta pelno mokesčio. Prognozuota 521,9 mln. eurų, gauta 573,9 mln. eurų, ir tai yra 74 mln. eurų, arba 14,8 proc., daugiau nei 2014 metais.
38 mln. eurų, arba 2,7 proc., didesnės nei prognozuota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos, gautos iš gyventojų pajamų mokesčio. Bendras šio mokesčio metų pajamų planas buvo 1,402 mlrd. eurų, faktiškai įplaukė 1,440 mlrd. eurų. Palyginti su 2014 metais, GPM pajamų gauta 114,1 mln. eurų (8,6 proc.) daugiau. Teigiamos įtakos pajamoms iš GPM turėjo mažėjęs nedarbas ir didėję atlyginimai. Spartesniam atlyginimų augimui postūmį suteikė ir nuo liepos Vyriausybės sprendimu nuo 300 iki 325 eurų padidinta minimali mėnesinė alga.
Nors iš PVM gauta daugiausiai pajamų – 2,854 mlrd. eurų, tačiau iki planuotų 2,944 mlrd. eurų pritrūko 89 mln. eurų. Išankstiniu vertinimu, dalis neįplaukusios planuotos sumos nebuvo gauta dėl spartesnio skolos mokesčių mokėtojams mažinimo, grąžinant jiems PVM permoką.
Šaltinis: Finansų ministerija
Administracinės teisės pažeidimo protokolas – dar vienai greitųjų kreditų bendrovei
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, vykdydama pinigų plovimo prevencijos priemones, atliko žinomo prekės ženklo „
Credit24“ naudotojo – greituosius kreditus teikiančios UAB „IPF DIGITAL LIETUVA“ patikrinimą. Patikrinimas atliktas gavus garbaus amžiaus moters skundą, kad jos vardu (pasinaudojant elektroninės bankininkystės slaptažodžiais ir atlikus 1 cento pavedimą) kitas asmuo paėmė 935 Eur greitąjį kreditą iš UAB „IPF DIGITAL LIETUVA“, o šios bendrovės darbuotojai, prieš išduodami kreditą, teisės aktų nustatyta tvarka nenustatė, ar tikrai ji ima šį greitąjį kreditą.
FNTT pareigūnams atlikus patikrinimą, nustatyta, kad bendrovė išduoda greituosius kreditus paraiškas internetu pateikusiems asmenims, tinkamai neidentifikuodama jų tapatybės. Paaiškėjo, kad bylose klientų, su kuriais paskolos sutartys buvo sudarytos internetu, t. y. kai klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, o perveda 1 centą, nėra klientų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų.
Šaltinis: FNTT