Klaipėdos AVMI išaiškino verslininkų porą, kurie negautomis dovanomis ir paskolomis bandė pagrįsti neaiškios kilmės pajamas – apie 400 tūkst. Eur. VMI apskaičiavo sumokėti į valstybės biudžetą beveik 100 000 Eur GPM, delspinigių ir baudų. „Patikrinimo metu Klaipėdos AVMI pasidomėjo verslininkų pajamomis – jie asmeninėmis lėšomis finansavo įmonės veiklą: suteikė paskolų, mokėjo už įsigyjamas prekes. Oficialiai gautų šeimos pajamų nepakako visoms išlaidoms pagrįsti, taip pat ir nekilnojamajam turtui, kelionėms įsigyti. VMI nustatė per 400 tūkst. Eur neaiškios kilmės nedeklaruotą pajamų sumą, kurią bandyta pagrįsti giminaičių „dovanomis“ ir „paskolomis“. „VMI, įvertinusi skolintojų finansines galimybes, tokią versiją paneigė“, – sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė. Mokesčių administratoriaus neįtikino teiginys, kad šimtatūkstantinės sumos grynųjų porai atiteko kaip palikimas: slėptuvėje po bulvėmis neva buvo rastas močiutės palikimas, dideles sumas grynųjų esą paliko kiti mirę giminaičiai. Be „dovanų“, būta ir paskolų, gautų iš dabar jau mirusių asmenų. Verslininkams nepavyko įrodyti, kad pinigus jie realiai gavo. Tuo metu mokesčių administratorius, išanalizavęs giminaičių pajamas ir išlaidas, pagrindė, kad tokių santaupų jie negalėjo sukaupti, dovanoti ir skolinti. „Iki šiol nemaža dalis rizikingų mokesčių mokėtojų, dėl kurių pajamų ar įsigyto turto šaltinių teisėtumo VMI turi pagrįstų abejonių, bandė įrodinėti grynuosius gavę kaip paskolas ar dovanas. Į Mokesčių inspekciją šūsnimis buvo nešami notaro nepatvirtinti paskolų ir dovanų rašteliai, tarp kurių pasitaikydavo ir akivaizdžiai suklastotų. Situacija keisis, nes tokie rašteliai, jei gyventojas iki birželio 30 dienos nebus pateikęs pranešimo PRC911, nebus pripažįstami, – pabrėžė G. Rimkienė. – Gyventojai turi pateikti teisingą informaciją, o ne fiktyvius duomenis, nes VMI tikrindama gyventojų pajamas analizuos ir tų žmonių, iš kurių gautos paskolos ar dovanos, finansines galimybes jas suteikti.“
Šaltinis: VMI
