Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad penki šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. UAB Medicinos bankas, AB Šiaulių bankas, AB „Citadele“ bankas,
Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir
Nordea Bank AB Lietuvos skyrius tarptautiniams mokėjimams Švedijos kronomis ir (ar) Rumunijos lėjomis taikė didesnius įkainius nei atitinkamiems mokėjimams šiomis valiutomis šalies viduje.
Šių bankų klientai, kurie atliko mokėjimo operacijas Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis, dėl informacijos, ar jų atliktoms mokėjimo operacijoms buvo taikyti didesni įkainiai, ir patirtų nuostolių atlyginimo turėtų kreiptis į savo bankus.
Tyrimo metu nustatyta, kad minėti penki bankai tarptautiniams mokėjimams (pervedimams ir (ar) įskaitymams) minėtomis valiutomis taikė didesnius įkainius, nei buvo numatyti už vietinius mokėjimus atitinkamomis valiutomis, nors tai yra draudžiama.
Pagal ES teisės reikalavimus bankai už mokėjimus eurais tarp Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių privalo taikyti tokį patį įkainį kaip ir už vietinius mokėjimus. Švedija ir Rumunija naudojasi ES valstybių narių teise mokėjimams savo nacionalinėmis valiutomis taikyti atitinkamas sąlygas, todėl minėti reikalavimai galioja ir mokėjimams Švedijos kronomis bei Rumunijos lėjomis. Tai reiškia, kad mokėjimai šiomis valiutomis tarp EEE šalių negali būti brangesni už atitinkamus vietinius mokėjimus Švedijos kronomis ar Rumunijos lėjomis.
Vertindama tyrimo dėl įkainių rezultatus, Lietuvos banko valdyba įvertino padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą (operacijos Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis šiuose bankuose buvo retos, todėl didesni įkainiai buvo pritaikyti nedidelei klientų daliai) bei tyrimo metu nustatytas lengvinančias aplinkybes (bankai pripažino padarytus pažeidimus ir juos pašalino). Vadovaudamasis Mokėjimų įstatymu, Lietuvos bankas nusprendė netaikyti bankams poveikio priemonių dėl teisės aktų pažeidimo.
Šių metų pradžioje Lietuvos bankas už tokius pat teisės aktų pažeidimus trims bankas pritaikė poveikio priemones dėl didesnio operacijų Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis masto, įvertinęs kitas Mokėjimų įstatyme atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. Dviejų bankų – AB SEB ir „Swedbank“, AB,
– atvejais aplinkybių visuma lėmė, kad jiems skirtas Mokėjimų įstatyme numatytos baudos vidurkis.
AB DNB bankui buvo skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas, nes bankas pats pripažino padarytą pažeidimą ir jį operatyviai pašalino.
Šaltinis: Lietuvos bankas
