Lietuvos banko valdomo finansinio turto grąža 2017 m. buvo 1,41 proc. be valiutos kurso ir aukso kainos pokyčių įtakos. Tačiau euro atžvilgiu reikšmingai per metus susilpnėjęs JAV doleris lėmė, kad užsienio atsargų grąža buvo neigiama ir sudarė –1,14 proc. Lietuvos bankas finansinį turtą investuoja išskaidydamas investavimo riziką ir siekdamas didinti tikėtiną investicijų grąžą per 3 m. investavimo laikotarpį. 2015–2017 m. grąža iš finansinio turto investicijų buvo 54,5 mln. eurų ir sudarė 2,2 proc. 2017 m. dėl reikšmingo JAV dolerio kurso euro atžvilgiu nuosmukio grąža buvo neigiama ir sudarė –29,8 mln. eurų (–1,14 proc.). Pernai buvo suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių rezervų portfelis, pradėta investuoti į JAV įmonių obligacijas ir nuo infliacijos apsaugotus vertybinius popierius. 2018 m. ketinama pradėti investuoti į JAV vyriausybės agentūrų išleistas būsto paskolomis užtikrintas obligacijas. Ieškoma naujų šaltinių, leisiančių uždirbti didesnę grąžą. Didesnės pajamos ateityje padės kompensuoti tikėtinus dalies investicinio portfelio nuostolius dėl mažėsiančių skolos vertybinių popierių kainų padidėjus palūkanoms. Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicinį portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2017 m. sudarė 2 213 mln. eurų. Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos ne tik jo saugojimo išlaidos, bet ir didinama finansinio turto grąža. 2017 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,9 mln. eurų.
Šaltinis: Lietuvos bankas
