Lietuvos bankas grynuosius eurus (eurų banknotus ir monetas) ir negrynuosius eurus (mokėjimo korteles, elektroninius pinigus ir kt.) laiko vienodai tinkamomis priemonėmis atsiskaityti už įsigytas prekes bei suteiktas paslaugas, neteikia pirmenybės nė vienai iš jų ir siekia didinti visos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių rinkos konkurencingumą dėl pačių vartotojų ir įmonių interesų. Tokią poziciją išsakė šalies centrinis bankas, reaguodamas į atvejus, kai, populiarėjant elektroniniams ir mobiliesiems atsiskaitymo būdams Lietuvoje, verslininkai už prekes ir paslaugas ne visada priima grynuosius eurus. Lietuvos bankas teigia, kad atsisakymas priimti grynuosius eurus atsiskaitant, kaip alternatyvą pasirenkant kitas teisėtas mokėjimo ir atsiskaitymo priemones, nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Atsisakymas priimti grynuosius eurus atsiskaitant laikytinas priimtinu, jeigu sandorio šalys yra susitarusios dėl kitų teisėtų mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių arba potencialus pirkėjas aiškiai ir iš anksto informuojamas dėl galimų mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių. Grynųjų pinigų naudojimas lemia susijusias su apsirūpinimu šiais pinigais ir jų tvarkymu (pvz., grynųjų pinigų išėmimu iš mokėjimo sąskaitos, inkasavimu) sąnaudas, dėl kurių gali padidėti prekės ar paslaugos kaina. Poziciją dėl mokėjimo ir atsiskaitymo grynaisiais eurais Lietuvos bankas parengė įvertinęs mokėjimo įpročius bei pokyčius mokėjimų rinkoje, siekdamas didesnio aiškumo mokėjimo ir atsiskaitymo eurų banknotais bei monetomis srityje ir atsižvelgdamas į ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius euro, kaip teisėtos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės, statusą ir naudojimą. Euras yra teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė Lietuvoje, todėl turi būti priimami mokėjimai ir atsiskaitymai eurais.
Šaltinis: Lietuvos bankas