Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojus naujai Sprendimų vykdymo instrukcijai, mažės skolų išieškojimo išlaidos skolininkams. Išieškodami nedideles 100-300 eurų skolas, antstoliai vien papildomų vykdymo išlaidų prisiskaičiuodavo 200 eurų ar daugiau. Nuo rugpjūčio išieškant 100 eurų skolą, bus skaičiuojamos ne didesnės, kaip 36 eurų vykdymo išlaidos. 2017 m. vidutinės vieno antstolio grynosios pajamos sudarė daugiau kaip 10 tūkst. eurų per mėnesį: 95 proc. antstolių gauna didesnes nei 3 tūkst. eurų pajamas per mėnesį, 67 proc. antstolių – 6 tūkst. eurų. Naujas teisinis reguliavimas šių antstolių pajamas sumažins 16-40 proc., kitų – mažiau. Nauja vykdymo išlaidų skaičiavimo tvarka sumažins ir antstolių pajamų nelygybę. Nuo 2018 m. gruodžio nustatyti mažesni išskaitų dydžiai, užtikrinantys, kad net ir MMA gaunančiam skolininkui po išskaitų likusi suma būtų ne mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis (2019 m. – 251 eurų). Pavyzdžiui, apie 700 eurų „į rankas“ gaunančiam asmeniui pragyvenimui liktų apie 420 eurų. Praėjusių metų spalį nuo 6 iki 18 mėnesių prailgintas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti, neprarasdamas paskutinio būsto. Tik esant 4 tūkst. eurų ar didesnei skolai, išieškojimą galima nukreipti į paskutinį skolininko būstą.
Finansinės ataskaitos šiemet teikiamos sparčiau
2018 m. metines finansines ataskaitas jau pateikė ketvirtadaliu daugiau įmonių, asociacijų ir viešųjų įstaigų negu pernai. Asociacijoms ir viešosioms įstaigoms yra aktualu laiku pateikti finansines ataskaitas siekiant išlaikyti paramos gavėjo statusą. Laiku metinių finansinių ataskaitų nepateikę labdaros ir paramos fondai, asociacijos ir viešosios įstaigos rizikuoja prarasti paramos gavėjo statusą. Paramos gavėjo statuso netekimo procedūrą galima pradėti, jei paramos gavėjas per 30 dienų nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo nepateikė JAR metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos ir to nepadarė per 2 mėn. nuo įspėjimo apie šį pažeidimą. Dėl 2017 m. finansinių ataskaitų nepateikimo laiku paramos gavėjo statusas panaikintas beveik 2 tūkst. labdaros ir paramos fondų, asociacijų ar viešųjų įstaigų. Šiemet tradiciškai aktyviausiai finansines ataskaitas teikia uždarosios akcinės bendrovės. Pildyti ir teikti finansines ataskaitas juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo gali prisijungęs prie Registrų centro elektroninių paslaugų sistemos. Juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas Registrų centrui turi pateikti ne vėliau kaip iki gegužės 31 d. Už metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą numatyta administracinė atsakomybė, baudų dydis – nuo 200 iki 3 000 eurų.
Lietuvos bankai pernai iš skolinimo uždirbo daug pelno
Dabar šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turi 7 bankai, o kaip užsienio bankų filialai veikia 9 bankai. Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai – 8,4 proc., iki 9,5 mlrd. eurų, skolinimas verslui – 4,8 proc., iki 9,7 mlrd. eurų. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė padidėjo beveik 740 mln. eurų, verslui – beveik 450 mln. eurų. Bendra paskolų vertė padidėjo 6,7 proc. (1,3 mlrd. eurų). Bankai daugiausia finansavo būsto įsigijimą, šios paskolos sudarė net 80 proc. visų gyventojams teiktų paskolų. Per metus gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 550 mln. eurų, arba beveik 8 proc. Bankai daugiau paskolino prekybos, transporto įmonėms, o statybų įmonėms ir komunalinių paslaugų teikėjams – mažiau. Klientų indėlių suma pernai didėjo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. eurų) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų. Gyventojų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių. Dėl aktyvaus skolinimo bankų turtas 2018 m. paaugo 4,7 proc. ir metų pabaigoje siekė 28,6 mlrd. eurų, įsipareigojimai (jų 86 proc. sudaro indėliai) – siekė beveik 26 mlrd. eurų. Pernai bankų sektorius uždirbo beveik 358 mln. eurų grynojo pelno. Beveik du trečdalius veiklos pajamų lėmė dėl aktyvaus skolinimo augusios grynosios palūkanų pajamos, didėjo ir pajamos iš paslaugų bei komisinių. 2018m. Lietuvoje veikiantys bankai ir jų filialai į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 45 mln. eurų pelno mokesčio. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2018 m. pabaigoje sudarė 18,6 proc.
Paskelbta 2017 m. finansinių ataskaitų kokybės tyrimo apžvalga
Įgyvendindama valstybės politiką finansinės atskaitomybės srityje, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – Tarnyba), atliko 100 įmonių finansinių ataskaitų kokybės tyrimą (toliau – FA kokybės tyrimas) ir įvertino, ar įmonės, rengdamos finansines ataskaitas (toliau – FA), laikosi finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Tarnyba vertino įmonių aiškinamuosiuose raštuose pateiktos informacijos kokybę pagal 6-ąjį VAS, nustatantį, kuri informacija turi būti pateikiama įmonės metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Nustatyta, kad bendra pateiktų duomenų kokybė sudaro tik 54 proc. Daugelis įmonių atsižvelgia ne į visas 6-ojo VAS nuostatas. Tarnyba tyrimo metu nustatė dažniausiai pasikartojančias klaidas: bendrojoje aiškinamojo rašto dalyje nepateikiama informacija apie registrą, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys, praėjusių metų vidutinis darbuotojų skaičius, ataskaitinių finansinių metų vidutinis darbuotojų skaičius; nepaaiškinamos reikšmingos finansinių ataskaitų sumos, skolos kredito įstaigoms, kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, pelno (nuostolio) ataskaitos sumos); pateikta informacija balanse nesutampa su aiškinamajame rašte pateiktais atskleidimais,(pvz., balanse rodomas investicinis turtas, o aiškinamajame rašte – ilgalaikis turtas skirtas parduoti, ir kita.
Šaltinis: Audito, apskaitos, turto valdymo ir nemokumo tarnyba