apeliacinis teismas civilinėje byloje* paliko galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimą, palankų mokesčių
administratoriui, pagal kurį bankrutavusios įmonės vadovui nepavyko išvengti asmeninės atsakomybės už
padarytą žalą valstybės biudžetui. Buvęs bendrovės vadovas bei akcininkas privalės į biudžetą sumokėti per
200 tūkst. eurų mokesčių. VMI praktikoje per pastaruosius kelerius metus tai jau antrasis toks atvejis, kai
laimėta subsidiariosios** atsakomybės byla.
„Į Panevėžio apygardos teismą su civiliniu ieškiniu Panevėžio AVMI kreipėsi paaiškėjus, kad bendrovė negalės
atlyginti biudžetui padarytos žalos, todėl šią atsakomybę turėtų prisiimti bendrovės vadovas. Dėl pastarojo
nusikalstamų veiksmų, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, dingo bendrovės dokumentai, o bendrovė buvo
fiktyviai parduota“, – teigia Panevėžio AVMI Kontrolės departamento direktorius Vidas Osipovas
pažymėdamas, kad į mokesčių inspektorių akiratį bendrovė buvo patekusi tikrinant 2013-2014 m. pridėtinės
vertės ir pelno mokesčių sumokėjimą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas vadovą pripažino kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų
duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, dokumento suklastojimo. Kaltinamasis tinkamai nevykdė
savo, kaip įmonės vadovo pareigų. Nustatyta, kad bendrovė į biudžetą nesumokėjo per 200 tūkst. eurų
mokesčių.
„Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Turto ir piniginių lėšų bendrovė neturėjo, todėl nebuvo galimybių
nesumokėtų mokesčių ir delspiningių išieškoti iš bendrovės. Vadovas tyčia fiktyviai pardavė bendrovę, o jos
turtą ir veiklą perkėlė į kitą savo įmonę idant išvengti žalos atlyginimo. Atsižvelgę į tai, dėl žalos atlyginimo
pateikėmė civilinį ieškinį tiesiogiai buvusiam bendrovės vadovui, kurį Panevėžio apygardos teismas patenkino,
o Lietuvos apeliacinis teismas bendrovės vadovo skundą atmetė, – teigia Kontrolės departamento direktorius V.
Osipovas, – toks sprendimas atveria galimybes pritaikyti atsakomybę įmonių akcininkams ir vadovams, kurių
veikla neskaidri, kurie sudarinėja fiktyvius sandorius, klastoja ar naikina dokumentus viską stengdamiesi
nurašyti ant naujų akcininkų, kuriems parduoda įsiskolinusiais įmones, perduoda dokumentus. Dažnai
pasitaiko, kad naujaisiais vadovais tampa asocialūs asmenys, neturintys jokio supratimo kur pasirašė ar kokius
gavo dokumentus“.
Šaltinis: VMI