apygardos prokuratūra baigė didelį ikiteisminį tyrimą, kuriame tėvas ir du sūnūs, prisidengdami
sandoriais su Jungtinėje Karalystėje ir Kipre įkurtomis bendrovėmis, galimai nuslėpė beveik pusę
milijono eurų mokesčių, dar per 1,1 mln. eurų pasisavino. Visų trijų kaltinamųjų laukia teismas.
FNTT pareigūnai pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją
išaiškino Kaune įsikūrusios ir pramoninių įrenginių gamyba bei tobulinimu užsiimančios įmonės
direktorių ir du toje pačioje įmonėje besidarbavusius sūnus, kurie veikdami kartu sugalvojo
mokesčių slėpimo schemą. Imituodami bendradarbiavimą su keturiomis Jungtinėje Karalystėje bei
Kipre registruotomis, tačiau veiklos nevykdančiomis įmonėmis, bendrininkai klastojo sąskaitas
faktūras už neva jiems užsienio įmonių suteiktas įrenginių nuomos, rinkos tyrimų, klientų paieškos
paslaugas. Pareigūnai nustatė, kad fiktyvios sąskaitos faktūros būdavo įtraukiamos į įmonės
buhalteriją, teiktos ir tikrovės neatitinkančios deklaracijos, taip buvo siekta išvengti prievolės
mokėti mokesčius valstybei. Skaičiuojama, kad per nepilnus trejus metus kaltinamieji į biudžetą
galimai nesumokėjo per 455 tūkst. eurų.
Kauniečiai ne tik slėpė mokesčius, bet nusprendė ir pasipelnyti. FNTT pareigūnai nustatė, kad
dviem iš keturių užsienio įmonių atstovavo vienas iš bendrininkų, kuris šeimos įmonėje dirbo
buhalteriu. Kai suklastotos sąskaitos faktūros būdavo apmokėtos, tas pats buhalteris, turėdamas
įgaliojimą tvarkyti realiai veiklos nevykdančių užsienio įmonių banko sąskaitas, gautus pinigus
pervesdavo į brolio ir tėvo sąskaitas be jokių tokius pervedimus pagrindžiančių dokumentų.
Įtariama, kad taip per pusantrų metų šeima į savo sąskaitas pervedė bei bankuose išgrynino per 1,1
mln. eurų.
Kaltinimai dėl sukčiaujant įgyto didelės vertės svetimo turto, didelės vertės svetimo turto
pasisavinimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pareikšti visiems trims šeimos nariams.
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį, buvo paskirtas laikinas nuosavybės
teisių apribojimas įspūdingoms sumoms. Apribota nekilnojamojo turto už daugiau nei 450 tūkst.
eurų, o apribotų kaltinamųjų nuosavų piniginių lėšų bendra suma siekia daugiau nei 1,6 mln. eurų ir
beveik 50 tūkst. JAV dolerių.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo
skyriaus prokurorė, kuriai surašius kaltinamąjį aktą byla buvo perduota Kauno apygardos teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties
metų. Laisvės atėmimas iki aštuonerių metų gresia už didelės vertės svetimo turto įgijimą.
Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės.
Šaltinis: FNTT