Finansų ministerija paskelbė Lietuvos ekonomikos apžvalgą

Finansų ministerijos paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje aptariama faktinė šalies ūkio raida per devynis šių metų mėnesius. Statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP 2020 m. III ketv. mažėjo 0,1 proc., o per sausį–rugsėjį – 0,8 proc. Ekonominė padėtis, lyginant su II ketvirčiu, pastebimai gerėjo – ekonomika augo 3,7 proc. Tikėtina, kad ekonomikos aktyvumo didėjimas paskutinį šių metų ketvirtį išblės. Po pavasarį patirto šoko ekonomikos aktyvumas birželį–rugsėjį augo. Gerėjo pramonės, eksporto rezultatai, augo mažmeninės prekybos apyvarta, nuosekliai gerėjo tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčiai dėl ateities, infliacija buvo nedidelė, tačiau grėsmė darbo vietoms, ypač paslaugų sektoriuje, išliko padidėjusi.

Rugsėjį ekonomikos aktyvumui toliau augant, spalį jau matome nerimą keliančių ženklų, kurie iš esmės kyla dėl suaktyvėjusių COVID-19 protrūkių Lietuvoje ir ES. Ypač sparčiai pradėjęs augti per dieną fiksuojamų susirgimų COVID-19 liga skaičius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse ir pradėtos taikyti griežtesnės viruso plitimo suvaldymo priemonės indikuoja, kad ekonomikos aktyvumas ketvirtąjį šių metų ketvirtį mažės.

Spalio mėnesį gyventojų lūkesčiai dėl ketinamos išleisti pinigų sumos didesniems pirkiniams buvo blogesni nei rugsėjį ir tai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos artimiausiu metu bus mažesnės. Todėl nors mažmeninės prekybos apyvarta rugsėjį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir tai buvo sparčiausias augimo tempas nuo pandemijos plėtros pradžios Lietuvoje kovo mėn., sparčiai išaugus susirgimų skaičiui šalyje ir įvedus griežtesnes pandemijos valdymo priemones prekybos apimtys 2020 m. pabaigoje gali prislopti. Didėjant viruso atvejų skaičiui rugsėjo–spalio mėn. laikotarpiu gyventojų judėjimo aktyvumas ėmė nuosaikiai mažėti.

Šaltinis: Finansų ministerija

Finansų ministerijos paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje aptariama faktinė šalies ūkio raida per devynis šių metų mėnesius. Statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP 2020 m. III ketv. mažėjo 0,1 proc., o per sausį–rugsėjį – 0,8 proc. Ekonominė padėtis, lyginant su II ketvirčiu, pastebimai gerėjo – ekonomika augo 3,7 proc. Tikėtina, kad ekonomikos aktyvumo didėjimas paskutinį šių metų ketvirtį išblės. Po pavasarį patirto šoko ekonomikos aktyvumas birželį–rugsėjį augo. Gerėjo pramonės, eksporto rezultatai, augo mažmeninės prekybos apyvarta, nuosekliai gerėjo tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčiai dėl ateities, infliacija buvo nedidelė, tačiau grėsmė darbo vietoms, ypač paslaugų sektoriuje, išliko padidėjusi.

Rugsėjį ekonomikos aktyvumui toliau augant, spalį jau matome nerimą keliančių ženklų, kurie iš esmės kyla dėl suaktyvėjusių COVID-19 protrūkių Lietuvoje ir ES. Ypač sparčiai pradėjęs augti per dieną fiksuojamų susirgimų COVID-19 liga skaičius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse ir pradėtos taikyti griežtesnės viruso plitimo suvaldymo priemonės indikuoja, kad ekonomikos aktyvumas ketvirtąjį šių metų ketvirtį mažės.

Spalio mėnesį gyventojų lūkesčiai dėl ketinamos išleisti pinigų sumos didesniems pirkiniams buvo blogesni nei rugsėjį ir tai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos artimiausiu metu bus mažesnės. Todėl nors mažmeninės prekybos apyvarta rugsėjį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir tai buvo sparčiausias augimo tempas nuo pandemijos plėtros pradžios Lietuvoje kovo mėn., sparčiai išaugus susirgimų skaičiui šalyje ir įvedus griežtesnes pandemijos valdymo priemones prekybos apimtys 2020 m. pabaigoje gali prislopti. Didėjant viruso atvejų skaičiui rugsėjo–spalio mėn. laikotarpiu gyventojų judėjimo aktyvumas ėmė nuosaikiai mažėti.

Šaltinis: Finansų ministerija