Finansinio raštingumo pervertinti neįmanoma. Jis yra svarbus, kuomet kalbame apie asmenines ar šeimos santaupas, bet jis dar svarbesnis, kai kalbame apie pinigų trūkumą ir jų dengimą paskolomis. Būtent pastarojoje situacijoje finansinė disciplina ir gebėjimas valdyti asmeninius finansus turi didžiausią reikšmę, nes tuomet kiekviena klaida gali kainuoti labai brangiai: nesugebėjimas nuosekliai vykdyti kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų numato papildomas finansines nuobaudas. Kuo brangesnė ir didesnė paskola – tuo didesnės ir skaudesnės yra šios nuobaudos.
Kalbant apie finansinį raštingumą, specialistai pastebi, kad nors šiuo metu situacija Lietuvoje gerėja, ji vis dar yra tik vidutiniška ir erdvės vartotojų edukacijai tikrai yra. Natūralu, kad geriausiai savo sugebėjimus valdyti finansus vertina labiau išsilavinę ir aukštesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Prasčiau juos vertina mažiau išsilavinę ir mažiau uždirbantys piliečiai. Bet būtent pastaroji gyventojų grupė turi neproporcingai daug įsipareigojimų greitųjų kreditų bendrovėms.
Lyginant su kitomis paskolomis, greitieji kreditai yra labai brangūs tiek skaičiuojant pagal palūkanų normą, tiek pagal BVKKMN*. Tokia našta mažiausiai uždirbantiems ir nepasitikintiems savo finansų valdymo gebėjimai kelia daug sunkumų ne tik patiems šiems vartotojams, bet ir platesnei visuomenei. Todėl greitųjų vartojimo kreditų įmones prižiūrinčios institucijos nuosekliai riboja šių įmonių galimybes skolinti labiausiai finansiškai pažeidžiamiems asmenims. Dabartinis įstatymas numato, kad bet kokią paskolą gauti gali tik bent 4 pastaruosius mėnesius išdirbęs ir per tą laikotarpį pastovias pajamas gavęsasmuo, kuris taip pat neturi įsipareigojimų, kurių vykdymas būtų didesnis nei 40% jo gaunamų pajamų.
Tačiau tai nepakeičia to fakto, kad greitieji kreditai yra didžiausias rizikas kelianti paskola. Skatindami finansinį raštingumą, pasidalinsime keliais paprastais patarimais, kurie padės sumažinti su skolinimusi susijusias rizikas. Tai aktualiausia tiems, kurie turi ar planuoja turėti įsipareigojimų greitųjų kreditų bendrovėms, tačiau šiais patarimais galės pasinaudoti ir turintys ar siekiantys įsipareigojimų kitose komercinėse įstaigose.
Palyginkite greitus kreditus ir kitas paskolas vieną su kita
Viena didžiausių klaidų, kurias daro vartotojai, yra per daug skubus skolinimasis. Lietuvoje veikia per pusę šimto bendrovių, kurios vartotojams siūlo greitus kreditus ar panašias vartojimo paskolas. Jei palygintume brangiausią ir pigiausią kreditą siūlančią bendrovę, tai pamatytume, kad metinė palūkanų norma skiriasi apie pusšimčiu procentų. O tai – labai didelę reikšmę ir įtaką mažiau pasiturintiems (ir ne tik) turintis skirtumas.
Kad būtų galima to išvengti, patartina palyginti greitų kreditų palūkanų normas. Tą padaryti nėra sudėtinga greitų kreditų palyginimo svetainėje „Visi Kreditai“, kurioje taip pat atrasite ir tai, kaip greitieji kreditai atrodo santykyje su tarpusavio skolinimo platformų ar kredito unijų siūlomimis vartojimo paskolomis bei refinansavimu.
Veskite pajamų ir išlaidų balansą
Labai svarbu, kad galėtumėte tiksliai suvokti ir gebėti į(si)vardinti savo pinigų įėjimo ir išėjimo taškus. Prastą finansinį raštingumą demonstruojantys vartotojai dažniausiai pasižymi tuo, kad negali tiksliai įvardinti savo išlaidų t. y. kam, kiek ir kada buvo išleista gautų pajamų. Tai apsunkina tolimesnį finansinį planavimą, kuris yra būtinas, jei reikia vykdyti įsipareigojimus.
Paprasta išlaidų ataskaita Excel faile ar paprasčiausiame sąsiuvinyje labai padeda geriau susivokti savo išlaidose bei atrasti galimybių jas sumažinti bei sutaupyti.
Skolinkitės atsargiai ir atsakingai
Labai paprastas ir elementarus, bet ne ką mažiau svarbus patarimas. Paklauskite savęs – ar paskola jums iš tikrųjų yra būtina ir be jos negalite išsiversti? Jei atsakymas yra neigiamas, tuomet reikėtų dar kartą apsvarstyti, ar skolintis iš tikrųjų yra verta.
Gali atrodyti, kad paskola bėdų nesukurs ir ją tikrai galėsite nesunkiai grąžinti, bet nepamirškite, kad gyvenate labai neapibrėžtu pandemijos ir ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Tokiu metu skolintis neatsakingai yra tolygu pasirašyti sau finansinių bėdų nuosprendį, nes net turintys darbus žmonės negali jaustis saugiau nei dėl savo darbo vietos, nei dėl gaunamų pajamų dydžio ar jų stabilumo.
Nesvarbu, ar diskusijų objektas yra greitieji kreditai, ar kitos vartojimo paskolos, atsakingas ir atsargus skolinimasis yra turbūt vienas svarbiausių ir pirminių finansinės raštvedybos taisyklių.
*BVKKMN – bendrojo vartojimo kredito kainos metinė norma