baigė sandorį su AB „Novaturas“, o artimiausią mėnesį planuoja sudaryti dar 8 sutartis ir
investuoti iki 30 mln. eurų.
Iki šiol PVF pasirašė sutarčių už 17 mln. eurų, o per balandžio mėnesį ketinama finalizuoti dar 8
sandorius su apgyvendinimo, maitinimo, transporto, medicinines ir slaugos paslaugas
teikiančiomis įmonėmis.
„PVF finansavimas – tiesioginė pagalba vidutinėms ir didelėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms,
susidūrusioms su COVID-19 sukeltais iššūkiais ir patiriančioms dėl to likvidumo problemų,
finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Valstybė padeda verslui, tačiau PVF
finansavimas nėra subsidijos, todėl gautas paskolas ir investicijas įmonės turės su palūkanomis
grąžinti į valstybės biudžetą“, – teigė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.
Įsigaliojus PVF veiklos aprašo pakeitimams, įvairesnės pagalbos priemonės, pritaikytos
besikeičiančioms COVID-19 sąlygoms, gali pasiekti daugiau stambių ir vidutinių įmonių. Anot
PVF, netrukus bus suteikta dar daugiau investicijų keliolikai jų laukiančių bendrovių, išsaugotos
įmonėse sukurtos darbo vietos.
„Pradėjus veikti Pagalbos verslui fondui, VIVA nustatė, kad yra įmonių, kurios iki šiol negalėjo
gauti finansavimo nei iš PVF, nei įgyvendinant kitas valstybės finansuojamas finansines
priemones, todėl su Europos Komisija buvo suderinti veiklos aprašo pakeitimai. Nuo šiol įmonės,
negaunančios finansavimo prieinamomis sąlygomis rinkoje, nepakankant kitų valstybės lėšomis
įgyvendinamų paramos priemonių gyvybingumui ir veiklos tęstinumui užtikrinti, turi galimybę
kreiptis dėl finansavimo į PVF“, – teigė viceministrė V. Česnulevičiūtė.
Naujuoju veiklos aprašu įtvirtinti du esminiai pokyčiai: PVF pagalbą galės gauti įmonės, kurios
finansavimo prašymo dieną, o ne du metus iš eilės, kaip buvo anksčiau, turi daugiau kaip 50
darbuotojų; ir PVF galės teikti paskolas arba investuoti per paprastąsias obligacijas ne tik
sisteminėms įmonėms, taip siekiant, kad kuo daugiau su iššūkiais susiduriančio Lietuvos verslo
gautų būtiną finansavimą.
Tiesa, investicijos į akcijas ar konvertuojamas obligacijas ir toliau galės pasiekti tik sistemiškai
reikšmingas įmones, kurių veiklos nutraukimas gali turėti socialinių ir ekonominių pasekmių,
nulemti rinkos nepakankamumą, inovatyvios įmonės pasitraukimą, įmonės, atliekančios svarbų
vaidmenį regione ar sektoriuje (pvz., svarbių žaliavų tiekėjas), pasitraukimą ar svarbios paslaugos
teikimo sutrikimo riziką.
Visoms į PVF besikreipiančioms įmonėms taikomi skaidrūs ir viešai skelbiami kriterijai –
priimdamas sprendimą dėl finansavimo Fondas atsižvelgia į įmonės nukentėjimo nuo Covid-19
mastą, įmonės dydį, pasitikrinama, ar verslas yra patikimas mokesčių mokėtojas. Taip pat
vertinamas finansavimo poreikis, galimybės grąžinti finansavimą atsistojus ant kojų, įmonės
planai ilguoju laikotarpiu – kaip bus atkuriamas veiklos tvarumas ir finansų stabilumas, tuo pačiu
įvertinama įmonės finansavimo struktūra bei įsipareigojimų užtikrinimo priemonės. Anot PVF,
galimybę gauti finansavimą turi tik tos įmonės, kurios, pasak profesionalių vertintojų, atitinka
visus kriterijus. Visgi, PVF yra paskutinis gelbėjimo ratas, padedantis su sunkumais
susidūrusiomis įmonėmis, todėl PVF neišvengiamai prisiima tam tikrą pamatuotą investavimo
strategijoje numatytą riziką.
Pasak VIVA generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko, PVF šiuo metu yra priėmęs 15
investavimo sprendimų. Vertinant dabartinį įmonių finansinį poreikį ir aktyvumą, tikimasi, kad
šiemet Fondas galės paskolinti ir investuoti 200-300 mln. eurų įmonėms iš įvairių sektorių:
apgyvendinimo, turizmo, aviacijos, paslaugų, transporto ir kt.
„Atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigos sumažino verslo kreditavimo apimtis, tokie instrumentai,
kaip PVF, yra gyvybiškai būtini, siekiant investuoti į ekonomikai svarbius sektorius, užtikrinti
tvarų augimą ir išlaikyti darbo vietas“, – pažymėjo finansų viceministrė V. Česnulevičiūtė.
Šaltinis: Finansų ministerija