kuriame 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir
koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų. Jiems pareikšti
įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos
prokuratūra.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei
pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo
gauti suklastojusios dokumentus.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą
įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių
pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti
keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių,
išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus
pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai
valstybės paramą. Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo
priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19)
sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms
įtariamųjų valdomoms įmonėms.
FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 m. balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo
valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma
siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola – 0,5 mln. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose
bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose.
Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.
Nusikalstamų veikų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų
atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių
apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.
Toliau tęsiamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 3-
iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė
parama – laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią
bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų.
Šaltinis: FNTT