Valstybės kontrolė įvertino 2022 m. birželio 30 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų. Lietuvos ūkio raida 2022 m. I ketvirtį buvo sparti, tačiau numatoma, kad antroji metų pusė šalies ekonomikos plėtrai nebus tokia palanki. Finansų ministerija šiemet projektuoja 1,6 proc. šalies realiojo BVP augimą. Numatoma, kad labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Kovą, lyginant su vasariu, prekių eksporto į Rusiją ir Baltarusiją dalis smuko daugiau nei trečdaliu, o į ES šalis išaugo. 2023 m. šalies realusis BVP paspartės iki 2,1 proc. „Projektuojant aukštą infliaciją, auga spaudimas priimti papildomas į visus gyventojus orientuotas priemones, tokias kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingą paramą, nukreiptą į labiausiai pažeidžiamus asmenis ir įspėja, kad vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos centrinio banko siekį suvaldyti infliaciją. Sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės gali prisidėti prie valstybės skolos augimo“, – teigė Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski. Nemažėja neapibrėžtumas, susijęs su tolesne Rusijos karo Ukrainoje eiga. ES naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paskelbimas ir galimos šių valstybių atsakomosios priemonės gali lemti spartesnį energijos išteklių ir žaliavų kainų augimą. Išlieka ilgesnės tiekimo grandinių trikdžių trukmės rizika, prie kurios prisideda Kinijos taikomi ribojimai, skirti COVID-19 pandemijos valdymui. Tai veikia nuo Kinijoje gaminamų komponentų itin priklausomą Vokietijos, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, pramonę. Ekonominės situacijos neapibrėžtumas, augančios kainos ir palūkanų normos atsispindi prastėjančiuose euro zonos verslo ir gyventojų lūkesčiuose. Išlieka iššūkiai, susiję su tolesniu pandemijos valdymu.
Šaltinis: Valstybės kontrolė