Iš Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre

Kiekvieną mėnesį Strasbūras suburia daugybę žurnalistų iš visos Europos. Lėktuvais ir traukiniais į Rytų Prancūziją kaskart atvyksta redakcijų, televizijų, radijo stočių darbuotojai ir stebi tuo metu vykstančias plenarines sesijas, europarlamentarų pasisakymus, diskusijas (kurios neretai būna aršios ir aštrios). Taip pat jie turi galimybę tiesiogiai užduoti rūpimus klausimus Europos Parlamento nariams.

Šių metų vasario 10–13 d. vykusioje sesijoje buvo aptarti įvairūs klausimai. Tarp jų – ir aktualūs mums, Lietuvos Respublikos gyventojams: tolesnė ryžtinga parama Ukrainai, praėjus trejiems metams nuo Rusijos agresijos pradžios, ir poreikis teikti tikslinę paramą Europos Sąjungos regionams, besiribojantiems su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Plenarinėje sesijoje dalyvavusi „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijų“ redakcijos darbuotoja Julija dalijasi europarlamentarų įžvalgomis.

Lietuvoje išrinkti europarlamentarai buvo vieningi, kad papildomos lėšos reikalingos ir dėl saugumo, ir dėl ekonominių aspektų. Petras Auštrevičius, partijos „Atnaujinkime Europą“ narys, laikėsi nuomonės, kad prie pasiūlymų teikimų turėtų prisidėti ir Lietuvos Vyriausybė. Jis teigė, kad tai, kaip Europos Komisija padėjo Baltijos šalims ir Lietuvai, kurios įtvirtino savo energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, yra kryptingas pavyzdys, kur link turėtume judėti.

Pasak Dainiaus Žalimo, partijos „Atnaujinkime Europą“ nario, nemaža dalis regiono valstybių biudžetų yra nukreipiama gynybai. Baltijos šalių gynybos išlaidos pernai buvo didesnės nei 3 proc. BVP, kas 1,65 proc. viršija Europos Sąjungos vidurkį. Baltijos šalys taip pat turi skirti kur kas daugiau išteklių, norėdamos apsaugoti savo pasienio teritorijas, kai daugelis kitų Europos Sąjungos valstybių sienos turi didesnes galimybes prekybai ir tokios apsaugos nereikalauja.

Europos liaudies partijos narys Paulius Saudargas patikino, kad karo Ukrainoje padarinius Europos Sąjunga galėtų bent iš dalies kompensuoti, teikdama finansinę pagalbą, kuri padėtų įmonėms įsilieti į įvairesnes rinkas. Tai užtikrintų investicijos į infrastruktūrą, kurios skatintų ir šalių ekonominį atsparumą.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) teigė, kad Europos Sąjungos darbotvarkėje šiandien svarbiausias yra gynybos klausimas. Šalys savo ruožtu privalo didinti finansavimą gynybai, bet Europos Sąjunga planuoja išteklius karinio mobilumo infrastuktūros projektams finansuoti. Taip būtų galima gauti papildomų lėšų iš Europos Sąjungos fondų, padedant Europos investicijų bankui.

Žaliųjų partijos atstovas Virginijus Sinkevičius teigė, kad Europos Sąjunga galėtų įkurti specialų fondą, skirtą konkrečiai šių jautrių regionų problemoms spręsti. Tokiu atveju, parama galėtų būti nukreipta į pagrindinius aspektus: reikiamas investicijas į infrastruktūrą, t. y. geležinkelius, kelius; pasienio apsaugos stiprinimą ir kovą su dezinformacija bei kontrabanda.

Europos Parlamente viešėjęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas kreipėsi į europarlamentarus, ragindamas tęsti ir didinti paramą Ukrainai. Savo kalboje jis minėjo, kad šaliai trūksta amunicijos: gynybos sistemų, lėktuvų ir iš esmės investicijų į karo pramonę. Pasak R. Stefančiuko, Rusija norės judėti į Vakarus: pirma – link Kyjivo, o paskui – link Varšuvos ir Briuselio. Anot jo, pavojus yra daug arčiau, nei manome.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, sveikindama Ruslaną Stefančiuką, patikino, kad Europos Parlamentas vieningai rėmė Ukrainą nuo pat pirmos karo dienos. Ji patvirtino, kad Europos Parlamentas ir toliau sieks taikos, kuri turi būti ori, teisinga ir pagrįsta principu „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.

Didžioji dalis Strasbūre girdėtų europarlamentarų pasisakymų nuteikia viltingai ir nuramina net ir vyraujant didelei įtampai dėl geopolitinės situacijos. Palaikykime vieni kitus ir nepraraskime tikėjimo, kad, suvieniję jėgas, aukodami Ukrainai ir kitais būdais remdami šalies gynybą, galime padėti Ukrainai ir išsaugoti taiką tiek mūsų šalyje, tiek kaimyninėse valstybėse.

Paaukoti Ukrainai galite skambindami trumpaisiais telefono numeriais 1482 (5 Eur) ir 1499 (10 Eur).

Julijos LINKUTĖS info.
Strasbūras–Vilnius


Strasburas1 parlamentarai
Parlamentarai išreiškia solidarumą ir palaiko Ukrainą. Autorės nuotr.
54324708873_28564516d7_h
Europarlamentarai Virginijus Sinkevičius, Paulius Saudargas bei Petras Auštrevičius skaito AAM aktualijas”.
Andriaus DOGELIO nuotr.