Pirmuoju buhalteriu praktiku laikomas M. Švarcas, XVI a. dirbęs Vokietijoje Fugerių įmonėje.XVI a. pabaigoje Vokietijoje pradėtos steigti specialios mokyklos apskaitai studijuoti: Dancige – 1570 m., Niurnberge – 1583 m. ir Hamburge – 1594 m.Pirmoji profesinė buhalterių sąjunga įkurta 1853 m. Edinburge (Škotija), vėliau – Glazge, …

Pabaiga. Pradžia Nr. 35 (995)Žlugus Romos imperijai, žlugo vergovė ir klestėję amatai. Kartu suprastėjo ir apskaitos lygis. Maždaug apie XI–XV a. amatai atsiskyrė nuo žemės ūkio. Pradėjo plėtotis miestai, prekyba, amatai ir pinigų sistema, taigi viską reikėjo apskaityti. Taip pradėtas …

Apskaitos istorija prasidėjo apie 5000 metų prieš dvejybinio įrašo atsiradimą. Manoma, kad apskaitos užuomazgos atsirado dar pirmykštėje santvarkoje, kai kiekvienas žmogus norėdavo prisiminti, kiek ir ko turi. Atsiradus gentims, genčių vadai pradėjo registruoti, analizuoti svarbesnius procesus ir priimti sprendimus. Didėjant specializacijai …

Jei dar rugsėjį perkūnai braška, kitais metais sodai vaisiais traška.Koks oras rugsėjį, toks bus ir spalį.Koks oras per Šilines (rugsėjo 8 d.), toks bus ir visas ateinančias keturias savaites.Saulėtas su griaustiniais rugsėjis pranašauja daug sniego žiemą.Jeigu rugsėjo 3 d. sugriaudėjo …

Važiuodamas iš Vilniaus į Prienus, šalia kelio pamatai ne­įprastą kalną. Tai – Lepelionių piliakalnis, kuris dar vadinamas Napoleono kepure, nes primena kepurę. Pasak legendos, Napoleonui jojant Marijampolės link, pakilęs vėjas nubloškė jo kepurę ant žemės. Prancūzų kariai ją pakėlė, tačiau …

38-erių finansų ministras Vilius Šapoka, kuris yra vienas jauniausių dabartinės Vyriausybės narių, žvelgiant į Lietuvos istoriją, net nepakliūtų į jauniausių finansų ministrų dešimtuką. Iš viso jų buvo 26.Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės finansų ministras Martynas Yčas ministru tapo 33-ejų. Daugelis vėlesnių …

Žinomi ir nežinomi išradėjaiStraipsnyje aptariami elektroniniai įrenginiai, prie kurių apskaitos specialistai praleidžia daug laiko. Ir, kaip paprastai būna, jei su kuriuo daiktu susiduriame labai dažnai, nepagalvojame, kas jo išradėjas. Manytume, pravartu pateikti žiupsnelį žinių apie šių įrenginių ir kai kurių …

Retos šventės neapsieina be šio patiekalo. Vieni jį vadina baltąja, kiti – namine ar lietuviškąja mišraine. Tačiau, valgydami šią mišrainę, mažai kas susimąsto apie jos sukūrimą. Nors, pasak kai kurių, nėr ką čia daug galvoti: virtos bulvės, morkos, žirneliai, marinuoti …

Gatvės pamažu šviesėja nuo mirksinčių lempučių, šventinių girliandų ir spindinčių papuošimų. Puošiami namai, biurai, parduotuvių vitrinos. Gatvėse – didesnis sujudimas, skubama pasirūpinti Kalėdų dovanomis, sveikinimais ir pan… Kažin ar tokiomis akimirkomis susimąstoma, kaip ir kada atsirado Kalėdos ir Kalėdų senelis…Tikima, …

Visžaliai medžiai ypatingą reikšmę žmonėms turėjo jau pačiose seniausiose civilizacijose, dar gerokai prieš atsirandant Kalėdoms ar susiformuojant jų tradicijoms. Ankstyvųjų civilizacijų gyventojai visžalius augalus laikė stebuklingais.Senovės Egipto kultūroje visžaliai augalai buvo saugomi ir garbinami. Per žiemos saulėgrįžą (ilgiausia metų naktis, gruodžio …

Tais laikais kalėdiniams sveikinimams ir linkėjimams buvo priskiriama didelė magiška jėga, o jų žodžiams teikiama ypatinga galia. Linkėjimai būdavo įtakingesni, jeigu sveikinantys persirengdavo nepažįstamais žmonėmis, gyvūnais ir mitinėmis būtybėmis. Tų papročių atskirų elementų, netekusių sakralinės prasmės, kai kur išliko dar …

Stambiems žemvaldžiams ir valstiečiams siekiant atsikratyti lupikautojų paslaugų ir ieškant pigesnių kredito šaltinių, Lietuvoje pradėta steigti įvairias finansines įstaigas, tarp jų ir bankus.Jie atsirado panaikinus baudžiavą (1861 m.). Iš smulkaus kredito įstaigų svarbiausios buvo taupmenų (santaupų) skolinamosios bendrovės, kredito bendrovės …

Maždaug 2250 m. pr. Kr. Kapadokijos (dabar Turkijos teritorija) valdytojai pirmą kartą garantavo sidabro lydinių, atlikusių pinigų funkciją, kokybę ir svorį.Maždaug 640–630 m. pr. Kr. Lydijoje (dabartinės Turkijos teritorija) pirmą kartą išrasti pinigai šiuolaikine šio žodžio prasme. Tai buvo apskritos …

Kad Pietų Afrikos valstybės Zambijos valiuta kvača, kuri 2015 m. buvo tarp prasčiausių pasaulio valiutų, praėjusių metų pirmaisiais mėnesiais sugebėjo šoktelti taip, kad savo verte aplenkė net auksą ir sidabrą, ir tapo vertingiausia valiuta „Bloomberg“ paskelbtame 150-ies valiutų ir brangiųjų metalų …

Bankininkystė atsirado jau gilioje senovėje. Pinigus skolinančių ir užsienio valiutą keičiančių būta jau Babilone, Graikijoje, Romoje. Dažniausiai tuo užsiimdavo šventyklos, valstybinės žinybos, stambūs pirkliai, kurie priimdavo saugoti tauriuosius metalus, pinigus, brangenybes, už lupikiškas palūkanas duodavo paskolas.Anglijoje bankininkystė paplito tarp auksakalių. …

Metų, paros laikai veikia visus gyvus organizmus, tarp jų ir žmogų. Juk ne šiaip sau pavasarį ir vasarą jaučiame energijos antplūdį ir mėgaujamės gera savijauta, o rudeninė depresija bei lėtinių ligų paūmėjimai ne vieną žmogų varo į neviltį.Tamsiu paros metu …

Žmones nesąmoningai traukia šypsena. Mes tarsi norime sužinoti, kodėl asmuo šypsosi. Suraukti antakiai, piktas žvilgsnis – atstumia, o plati šypsena – skatina bendrauti.• • •Kai žmogus juokiasi, imuninė sistema veikia geriau. Dažniau juokimės ir tikrai išvengsime peršalimo ir gripo.• • •Esant …

Apskaitos istorija siekia iki 4000 m. pr. m. e., kai buvo pradėta registruoti finansines ir kitas operacijas. Maždaug tuo metu įvairūs apskaitos būdai į Europą atkeliavo iš Indijos, Kinijos ir arabų šalių.Manoma, kad apskaitos užuomazgos atsirado dar pirmykštėje santvarkoje. Tada …

Pirmosios apskaitos knygos atsirado viduramžiais, kai susiformavo dvi apskaitos kryptys – biudžetinė ir paprastoji. Biudžetinė apskaita daugiausia buvo būdinga vienuolynams – jos objektas buvo kasa, įplaukos ir išlaidos, debitorinis ir kreditorinis įsiskolinimai.Europoje buvo paplitusi paprastoji buhalterija. Ją tvarkė pirkliai, kurie chronologiškai …

Bitkoinai – 2009 m. nežinomo asmens (ar net kelių asmenų grupės), pasivadinusios Satoshi Nakamoto, sukurta elektroninė virtuali valiuta. Jos neleidžia centrinis bankas, ji nėra padengta jokia kita valiuta ar tauriaisiais metalais, o jos kainą reguliuoja paklausos ir pasiūlos mechanizmas.Taip ir …