„Žemės gelmių ištekliai mūsų šalyje turėtų būti geriau saugomi ir naudojami tausojančiai“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Pasak jos, sukurta neracionali išteklių naudojimo kontrolės sistema, o jų naudojimą stabdo biurokratiniai trukdžiai. Valstybės kontrolė rekomendavo parengti žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją ir teisės aktų pakeitimus, kad būtų sudarytos sąlygos optimaliai planuoti, valdyti ir kontroliuoti visų žemės gelmių išteklių gavybą.
Didžiausią rūpestį kelia požeminio vandens ištekliai. Tik 4 iš beveik 2000 Lietuvos požeminio geriamojo vandens vandenviečių įsteigtos sanitarinės apsaugos zonos, tad absoliuti dauguma šių vandenviečių eksploatuojamos tokiomis sąlygomis, kurios nevisiškai atitinka aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Todėl kyla rizika, kad požeminio vandens ištekliai gali būti užteršti ir prarasti. Šiuo metu Lietuvoje ribojama tik kvarcinio smėlio gavyba. Verslininkų iniciatyva kitų išteklių gavybos ribojimo atsisakyta, nors ateityje tai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos ūkiui. Jeigu neatsinaujinantys ištekliai bus naudojami neracionaliai, dabar eksportuojamus žemės gelmių išteklius po kiek laiko gali tekti importuoti, o durpes ar žvyrą tektų kasti nuo jų vartotojų nutolusiose vietovėse. Mokesčių tarifai už žemės gelmių išteklius sudaro vidutiniškai ne daugiau kaip 5 proc. šių išteklių rinkos kainos. Tai davė tik 0,14 proc. valstybės biudžeto pajamų. Auditoriai teigia, kad mokesčiai galėtų ir turėtų padengti didesnę dalį valstybės ir savivaldybių patiriamų žemės gelmių išteklių naudojimo išlaidų, dalis lėšų turėtų būti kaupiama pažeistų teritorijų rekultivavimo fonduose. Reikia keisti leidimų išdavimo tvarką naudingųjų iškasenų gavybai. Šiuo metu tik naftos gavybai tokie leidimai išduodami konkurso tvarka, o kitoms iškasenoms – pagal prašymų padavimo datą. Taip ne tik pažeidžiami konkurencijos principai, bet ir valstybė iš savo turto negauna visos galimos naudos. Nėra strateginių sprendimų dėl mažai ar visai nenaudojamų anhidrito, opokos, kreidos mergelio, sapropelio ir kitų gelmių turtų naudojimo.
Šaltinis: Valstybės kontrolė
2009-07-07