Lietuvos ekonominė situacija verčia sunerimti paskolas turinčius asmenis dėl brangstančių paskolų.
Didėjant įmokoms, imamasi įvairių priemonių, kaip subalansuoti šeimos biudžetus. „Daugelyje šalių lieka dar viena galimybė – fizinių asmenų bankrotas. Tačiau mūsų šalis vis dar neturi fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančio įstatymo“, – teigia skolų administravimo ir išieškojimo bendrovės „Creditcollect“ direktorius Antanas Survila. Nesunku įsivaizduoti, kas atsitiktų žmogui, nebesugebančiam grąžinti paskolos. Ne visiems išeitis būtų ir būsto pardavimas, nes delspinigiai bei palūkanos bankams gali išaugti iki įspūdingų sumų, tad ir pardavus nekilnojamąjį turtą gali neužtekti lėšų visam įsiskolinimui padengti. Tokie asmenys patektų į juoduosius sąrašus. Fizinių asmenų bankrotas galėtų leisti pamėginti pradėti gyvenimą iš naujo. Tokia galimybė būtų naudinga ir žemdirbiams, gamtos stichijai nusiaubus pasėlius.
2007 m. Seimas buvo užsiminęs apie fizinių asmenų bankroto įstatymo poreikį, tačiau tai ir teliko idėja. Lietuvoje paskelbti bankrotą šiuo metu gali tik juridiniai asmenys. Bankrotas finansinių sunkumų turintiems žmonėms galėtų padėti atsistoti ant kojų. Dabar, turint skolą, neįmanoma pradėti verslo, antstoliai žmogų gali persekioti visą gyvenimą, išieškojimą galima tęsti net po jo mirties – nukreipiant išieškojimą į jo paliktą turtą. Kai kuriose šalyse, kuriose yra fizinių asmenų bankroto įstatymas, bankrutuojančiam asmeniui skiriamas administratorius, prižiūrintis visas jo pajamas ir išlaidas. Administratorius atlieka ne tik prievaizdo, bet ir konsultanto funkcijas. Jis padeda subalansuoti išlaidas, kad šios neviršytų pajamų ir liktų lėšų seniems bei naujiems įsipareigojimams vykdyti. Įstatymas tokį asmenį apsaugo nuo visiško žlugimo. Bankroto įstatymas JAV leidžia asmeniui pasilikti namą, mašiną.
2008-01-28 Šaltinis: RSVA „Baltic Media Partners“