Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, pristatydamas šalies komercinių bankų 2007 m. veiklos rezultatus, teigė, kad 2007-ieji bankams buvo labai sėkmingi, šalies bankų neaudituotas pelnas buvo 1 154 mln. Lt, arba 73 proc. daugiau negu pernai.
2008 m. sausio 1 d. neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, šalies komercinių bankų bei užsienio bankų skyrių turtas (aktyvai) sudarė 81 mlrd. Lt, arba 37,5 proc. daugiau. Klientams suteiktų paskolų suma buvo 56,7 mlrd. Lt – palyginti su praėjusių metų sausio 1 d. jų padaugėjo 46,8 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma buvo 36,8 mlrd. litų – ji per metus padidėjo 21,5 proc., iš to gyventojų indėliai sudarė 22,7 mlrd. litų – per metus jie išaugo 26,8 proc.
Lietuvos bankas ne kartą ragino komercinius bankus konservatyviau valdyti riziką ir stiprinti kapitalo bazę, reiškė susirūpinimą dėl spartaus kredito augimo. Atsižvelgdami į tai, šalies bankai paskolas išduoda atsargiau ir griežtina paskolų išdavimo sąlygas. Jie finansuoja mažesnę nekilnojamojo turto projektų dalį nei anksčiau. Bankai reikalauja papildomų užstatų ir didesnių įnašų paskoloms žemės ūkio paskirties žemei pirkti, kai nėra detaliojo plano. Įgyvendintos priemonės, griežtinančios bankų turto rizikos vertinimą bei numatančios griežtesnę kapitalo bazės sudėtį. Šalies bankams taikomi kapitalo skaičiavimo reikalavimai yra griežtesni nei daugelio ES valstybių – į kapitalo sudėtį įtrauktos mišrios kapitalo priemonės ir kt. Klientams suteiktos paskolos kartu su paskolomis finansų institucijoms sudarė 74 proc. bankų turto. Toks aukštas paskolų lyginamasis svoris palyginti su turtu turėjo teigiamą įtaką bankų pelningumui, tačiau kartu tai lemia dominuojantį prisiimamos kredito rizikos vaidmenį. Paskolų rodikliai išlieka geri, bet paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu per metus truputį padidėjo – nuo 0,97 proc. iki 1,03 proc. Daugiausia pradelstų paskolų yra bankų vartojamųjų paskolų portfelyje (1,49 proc.). Geriausia būsto paskolų portfelio padėtis – čia pradelstų paskolų dalis mažiausia (0,59 proc.). Tačiau atsiranda požymių, kad paskolų rinkos tolesnė plėtra nebus tokia sparti. Paskolų augimo tempus turėtų stabdyti padidėjusios paskolų palūkanų normos, tikėtinas šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas, griežtesnė kreditavimo politika. Reinoldijus Šarkinas sakė, jog šiemet bankų pelnas neturėtų didėti tokiais tempais kaip pernai. Jeigu pajamos iš palūkanų sumažės, tai atsilieps pelnui, bet sektoriaus pelnas ir šiemet bus nemažas. Laukia bankų plėtra, konkurencija šioje rinkoje aštrės, ruošiasi atsidaryti ir nauji bankai. Ateina ir daug užsienio valstybių bankų, kurie finansines paslaugas ketina teikti Lietuvoje neįsteigę filialo. Apie tokius ketinimus iki 2008 m. sausio 1 d. buvo gauti 176 pranešimai iš užsienio valstybių bankų finansinių paslaugų priežiūros tarnybų. Dėl konkurencijos bankai gali būti priversti atsisakyti kai kurių paslaugų ir negauti pajamų, kurių turėjo iki šiol.
2008-02-01 Šaltinis: Lietuvos bankas