Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) sprendimą, priimtą byloje C-162/07, Ampliscientifica Srl, Amplifin SpA v Ministero dell‘Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate.
Bylos esmė: Italijos teisės aktuose nustatyta supaprastinta patronuojančios bendrovės ir dukterinių bendrovių PVM deklaravimo ir mokėjimo tvarka, suteikianti galimybę patronuojančiai bendrovei tam tikrais atvejais pateikti PVM deklaracijas ir mokėti PVM dukterinių bendrovių vardu. Tokiu atveju patronuojančios bendrovės deklaracijose, kurias pasirašo ir dukterinių bendrovių atstovai, turi būti nurodyti dukterinių bendrovių PVM mokėtojo kodai bei kiekvieną dukterinę bendrovę aptarnaujantis mokesčių administratoriaus padalinys. Patronuojanti bendrovė pateikia dukterinių bendrovių metines deklaracijas savo buveinės, registruotos mokesčių tikslais, mokesčių administratoriui bei dukterines bendroves aptarnaujantiems mokesčių administratoriaus padaliniams. Ginčas byloje kilo dėl sąlygos, nustatančios, kad ši tvarka gali būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu daugiau kaip 50 procentų dukterinės bendrovės akcijų ar kapitalo dalių patronuojančiai bendrovei priklausė nuo ankstesnių kalendorinių metų pradžios.
Byloje nagrinėjami klausimai:
1. Ar pasirinkusi įgyvendinti Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB 4 str. 4 dalies nuostatas, ES valstybė narė gali taikyti šiame straipsnyje įtvirtintą schemą dėl PVM grupių tik specialiais atvejais, kai tarp skirtingų apmokestinamųjų asmenų egzistuoja ekonominiai, finansiniai arba teisiniai ryšiai, ar privalo taikyti tokią schemą visais atvejais, kai egzistuoja šioje nuostatoje apibūdinti ryšiai.
2. Nepriklausomai nuo atsakymo į pirmąjį klausimą, ar apribojimas laiko atžvilgiu, nustatantis, kad minėta tvarka gali būti taikoma tik tada, kai ryšys tarp apmokestinamųjų asmenų egzistuoja ilgą laikotarpį, nesuteikiant galimybės suinteresuotiems asmenims įrodyti, kad ryšys atsirado dėl teisėtos ekonominės priežasties, yra proporcinga priemonė, siekiant įgyvendinti Direktyvos 77/388/EEB tikslus bei užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Kartu klausiama, ar toks apribojimas bet kokiu atveju neprieštarauja PVM neutralumo principui.
ETT konstatavo, kad Direktyvos 77/388/EEB 4 str. 4 dalyje numatyta schema dėl PVM grupių gali būti įgyvendinta tik pasikonsultavus su Patariamuoju PVM komitetu, tačiau Italija dėl šių nuostatų taikymo su Patariamuoju PVM komitetu nesikonsultavo. Be to, pažymėtina, kad ES valstybei narei nusprendus įgyvendinti nuostatą dėl PVM grupių, nacionalinės teisės aktai turi leisti, kad apmokestinamieji asmenys, susiję finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais, būtų laikomi nebe atskirais PVM mokėtojais, o vienu apmokestinamuoju asmeniu. Todėl tokiu atveju pavaldūs asmenys toliau nebegali atskirai pateikti PVM deklaracijų, o grupei turi būti suteikiamas vienas PVM mokėtojo kodas. Taigi reikia atskirti Direktyvos 77/388/EEB 4 str. 4 dalies nuostatų įgyvendinimą nuo supaprastintos PVM deklaravimo ir mokėjimo tvarkos nustatymo, leidžiančios tos pačios grupės bendrovėms išlikti atskirais apmokestinamaisiais asmenimis, net jei PVM ir konsoliduojamas patronuojančios bendrovės sąskaitose.
ETT sprendimas:
1. 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 4 str. 4 dalies antrosios pastraipos nuostatos ES valstybėje narėje gali būti įgyvendintos tik prieš tai pasikonsultavus su Patariamuoju PVM komitetu. Be to, turi būti priimami nacionalinės teisės aktai, nustatantys, kad apmokestinamieji asmenys, kurie nors teisiškai savarankiški, tačiau vis dėlto yra glaudžiai susiję vienas su kitu finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais, gali būti laikomi nebe atskirais, o vienu PVM mokėtoju, kuriam suteikiamas atskiras PVM mokėtojo kodas ir kuris vienintelis gali pateikti PVM deklaracijas. Nacionalinis teismas privalo patikrinti, ar tokie nacionalinės teisės aktai atitinka šiuos kriterijus, atsižvelgdamas į tai, kad jeigu iš anksto nubuvo konsultuotasi su patariamuoju PVM komitetu, nacionalinės teisės aktai yra priimti pažeidžiant Šeštosios tarybos direktyvos 77/388/EEB 4 str. 4 dalies antrojoje pastraipoje nustatytą procedūrinį reikalavimą.
2. Mokesčių neutralumo principas nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kuriuose apmokestinamieji asmenys, norintys pasinaudoti supaprastinta PVM deklaravimo ir mokėjimo tvarka, skirtingai vertinami atsižvelgiant į tai, ar patronuojančiai bendrovei priklausė daugiau kaip 50 procentų pavaldžių apmokestinamųjų asmenų akcijų ar kapitalo dalių ne vėliau kaip nuo metų, einančių prieš deklaravimo metus, pradžios, ar šios sąlygos įvykdytos tik po šios datos. Be to, teisės aktai, nustatantys tokias sąlygas, neprieštarauja nei proporcingumo, nei draudimo piktnaudžiauti teise principams.
Šio sprendimo nuostatų taikymas Lietuvoje. Pažymėtina, kad Lietuvoje nenumatyta galimybė kaip atskirą apmokestinamąjį asmenį traktuoti šalies teritorijoje įsisteigusius asmenis, kurie nors teisiškai ir savarankiški, tačiau yra glaudžiai susiję vienas su kitu finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais.
Šaltinis: VMI
2008-09-09