Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie Europos Teisingumo Teismo sprendimą (toliau – ETT), priimtą byloje C-401/06, Europos Bendrijų Komisija (toliau – EK) prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR).
Bylos esmė: VFR nuomone, testamento vykdytojo teikiamų paslaugų vieta nustatoma remiantis pagrindiniu paslaugų teikimo vietos nustatymo principu – paslaugų teikimo vieta yra ta, kur paslaugų teikėjas yra įsikūręs. EK nuomone, testamento vykdytojo teikiamų paslaugų vieta turėtų būti nustatoma pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1., toliau – Šeštoji direktyva) 9 str. 2 d. e punktą, t. y. testamento vykdytojo teikiamų paslaugų teikimo vieta turėtų būti laikoma tokių paslaugų gavėjo vieta, jei paslaugų gavėjas yra įsisteigęs už Europos Bendrijų ribų ar kitoje valstybėje narėje nei paslaugų teikėjas.
Byloje nagrinėjami klausimai: EK prašo ETT pripažinti, kad VFR neįvykdė įsipareigojimų pagal Šeštosios direktyvos 9 str. 2 d. e punktą.
ETT konstatavo, kad EK iškelta problema būtų aktuali tik tokioje situacijoje, kai testamento vykdytojas savo paslaugas teiktų už atlygį bei veiktų kaip apmokestinamasis asmuo Šeštosios direktyvos 2 str. 1 dalies prasme.
ETT pažymi, kad jau ne kartą buvo nurodęs savo sprendimuose, jog Šeštosios direktyvos 9 str. 1 dalis neturi didesnės galios už 9 str. 2 dalį. Tačiau kiekvienu atveju, nagrinėjant klausimą, kur yra paslaugų teikimo vieta, visų pirma reikia atsakyti į klausimą, ar suteiktoms paslaugoms gali būti taikoma Šeštosios direktyvos 9 str. 2 dalis.
Atkreiptinas dėmesys, jog Šeštosios direktyvos 9 str. 2 d. e punkto 3 įtraukoje yra nurodytos ne profesijos, o paslaugų kategorijos, kurioms ši įtrauka yra taikoma. Todėl, siekiant nustatyti, ar suteiktos testamento vykdytojo paslaugos yra panašios į minėtoje įtraukoje nurodytas paslaugas, reikia nagrinėti, ar suteikta paslauga siekiama to paties tikslo kaip ta, kuri yra nurodyta minimoje įtraukoje.
EK nuomone, testamento vykdytojo teikiama paslauga yra laikytina arba advokato paslauga, arba panašia į advokato teikiamas paslaugas.
ETT nurodo, jog advokato teikiamoms paslaugoms yra būdinga tai, jog advokatas paprastai gina savo kliento interesus kilus ginčui ir esant priešingiems interesams. Tuo tarpu testamento vykdytojas negina palikėjo interesų, o tik vykdo palikėjo išreikštą valią ją išaiškindamas. Todėl testamento vykdytojo veikla negali būti laikoma paslauga, kuri yra paprastai atliekama advokato.
Paslaugos gali būti laikomos analogiškomis advokatų teikiamoms paslaugoms tokiu atveju, jei tokių paslaugų teikimo pagrindinis tikslas yra sėkmingai apginti kliento išreikštą teisinį reikalavimą. Tuo tarpu testamento vykdytojų paslaugų pagrindinis tikslas, ETT nuomone, yra įvykdyti testatoriaus valią, o tokios valios įvykdymas yra labiau ekonominio pobūdžio veikla, kadangi testamento vykdytojas įprastai įvertina palikėjo turtą, jį padalina naudos gavėjams ar siekia tokį turtą išsaugoti, pasirūpinti, kad turtas duotų pelno. Dėl tokių skirtingų pagrindinių advokato veiklos ir testamento vykdytojo veiklos tikslų, negalima teigti, jog testamento vykdytojo teikiamos paslaugos yra analogiškos advokatų teikiamoms paslaugoms.
ETT sprendimas: VFR nepažeidė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal Šeštosios direktyvos 9 str. 2 d. e punktą.
Šio sprendimo nuostatų taikymas Lietuvoje. Testamento vykdytojų teikiamų paslaugų suteikimo vieta turėtų būti nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau – PVM įstatymas) 13 str. 1 dalimi, jei testamento vykdytojas savo paslaugas teiktų už atlygį bei veiktų kaip apmokestinamasis asmuo PVM įstatymo 2 str. 2 dalies prasme.
ETT sprendimo tekstą galima rasti ETT interneto svetainėje, adresu http://curia.europa.eu
2008-02-25 Šaltinis: VMI