Registracijos Nr. (18.31-31-1)-R-7986 2009-08-20
VMI paaiškina, kad LR civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje nustatyta, jog visiškas fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas, t. y. fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai, atsakyti už jų nevykdymą) atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina 18 m. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis 18 m., asmuo, kuriam nors ir nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento, taip pat pagal CK 2.9 straipsnį teismo tvarka visiškai veiksniu gali būti pripažintas nepilnametis sulaukęs 16 m., jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu. Nors LR darbo kodekso 13 str. ir nustatyta, kad fizinio asmens visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakus šešiolika metų, tačiau individualios veiklos vykdymas negali būti priskiriamas darbo teisiniams santykiams, tai priskiriama civiliniams teisiniams santykiams. Vadinasi, užsiimti individualia veikla gali visišką civilinį veiksnumą įgiję asmenys, t. y. asmenys sukakę 18 m. bei CK nustatytais atvejais, kai asmuo tampa visiškai veiksniu būdamas jaunesnis nei 18 m.
Pagal LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992) 3 punkto nuostatas, gyventojo prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomi ir vaikai nuo 14 m. Verslo liudijime nurodyti nepilnamečiai vaikai (nuo 14 metų) turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas, kartu su juo ar jo nesant, tačiau veiklos vykdymo vietoje turi turėti verslo liudijimo originalą. Todėl, vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 13 straipsniu, nepilnamečiams nuo 16 iki 18 m., padariusiems administracinius teisės pažeidimus, turėtų būti taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos su ypatumais, numatytais šio kodekso 21-1, 24, 37-1, 281, 313 ir 314 straipsniuose. Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 m. padarytus pažeidimus, numatytus šio kodekso 44 straipsnio 3 dalyje, 175 straipsnyje, 176-1 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 3 dalyje, administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba globėjai (rūpintojai). Pagal ATPK nuostatas, nepilnamečiams nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, kurie padaro administracinius teisės pažeidimus, turi būti surašomas Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir baudžiamas pats nepilnametis, kuris padarė pažeidimą, tačiau, kai nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba jiems atstovaujančių asmenų. Sprendžiant nepilnamečių atsakomybės taikymo už padarytus pažeidimus pobūdį, pirmiausia turi būti vadovaujamasi LR mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243; toliau – MAĮ) 8 str. 3 dalyje numatytomis nuostatomis, t. y. mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais ir MAĮ 10 straipsnyje numatytais principais, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė turėtų būti teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai. Skiriant baudą už padarytus nepilnamečių administracinius pažeidimus, turi būti vadovaujamasi ATPK 30 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir lengvinančias aplinkybes, be to, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30-1 straipsnis), gali būti skiriama ir mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta, arba visai neskiriama administracinė bauda (tokį sprendimą sankcionavus apylinkės teismo teisėjui). Atkreipiame dėmesį, kad miško gėrybėmis ir savo ūkyje užauginta žemės ūkio produkcija (uogomis, vaisiais) prekiaujantys gyventojai neturi turėti verslo liudijimo, tačiau žemės ūkio produkciją perparduodantys gyventojai privalo būti įsigiję verslo liudijimus arba įregistravę individualią veiklą.
Šaltinis: VMI
2009-09-02