Valstybė kasmet skiria vis daugiau lėšų, kad nepasiturintys asmenys teismuose su advokatų pagalba galėtų nemokamai ginti savo interesus.
Praėjusiais metais antrinei teisinei pagalbai teikti valstybės biudžete buvo skirta 15,6 mln. Lt. Atlikę antrinės teisinės pagalbos teikimo auditą, Valstybės kontrolės auditoriai teigia, kad tam skiriamos valstybės lėšos ne visuomet naudojamos taupiai, o valstybės iš advokatų perkamų teisinių paslaugų kokybė nėra pakankama. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, valstybė už advokatų paslaugas neturėtų apmokėti asmenims, kurie patys pajėgūs už jas mokėti, turėtų būti keičiama advokatų paslaugų apmokėjimo tvarka ir užtikrinta perkamų paslaugų kokybė.
Auditorių nuomone, apmokant už suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, turi būti laikomasi apmokėjimo pagal atliktą darbą principo, siekiant, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos rezultatyviai. Dabar visiems advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, mokamas pastovus užmokestis, kuris nepriklauso nei nuo suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimties, nei nuo jos kokybės. Šiuo metu tas užmokestis sudaro 6 tūkst. Lt per mėnesį. Jiems yra suteikiamos darbo vietos tarnybų buveinėse, sudaromos sąlygos naudotis valstybės turtu ir apmokamos visos veiklos išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys teisinių paslaugų pirkimą iš advokatų, nenumato kasmetinių atostogų jiems suteikimo. Advokatai nėra susiję su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybomis nei darbo, nei valstybės tarnybos santykiais, tačiau jiems kasmet suteikiamos mokamos atostogos. 2007–2008 m. advokatams už suteiktas atostogas, auditorių nuomone, nepagrįstai išmokėta per 500 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų. Auditoriai siūlo keisti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos suteikimą baudžiamosiose bylose. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nemokamą pagalbą valstybė turėtų suteikti, kai asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti. Lietuvoje baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, asmenims teisinė pagalba suteikiama nevertinant, ar jis pats turi pakankamai lėšų apmokėti advokatui. Teisėjų apklausos rezultatai, teismų nutartys dėl trūkumų šalinimo ir skundai rodo, kad antrinės teisinės pagalbos kokybė yra nepakankama, tačiau advokatų, iš kurių valstybė perka antrinės teisinės pagalbos teikimo paslaugas, veiklos kokybė netikrinama ir nevertinama. Teisingumo ministerija ir Lietuvos advokatūra jau daugiau kaip ketverius metus nepatvirtina antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisyklių, pagal kurias turėtų būti vertinama šios paslaugos kokybė.
Šaltinis: Valstybės kontrolė
2009-09-07