„Planuojant teritorijas, šiandien daugiausia dėmesio skiriama ne sparčiam ir kokybiškam dokumentų rengimui, bet sudėtingoms ir ne visada reikalingoms procedūroms. Todėl užsitęsia visas teritorijų planavimo procesas, sukuriamos sąlygos korupcijai, stabdomos investicijos, – tvirtina valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Atsakingoms institucijoms pasiūlėme daug priemonių, kaip ir kokia kryptimi būtų galima iš esmės pertvarkyti visą teritorijų planavimo sistemą.“
Valstybinių auditorių manymu, pirmiausia turi būti tvirtinami aukštesnio lygmens teritorijų planai. Pertvarkius teritorijų planavimo sistemą, būtų galima atsisakyti apie 80 proc. visų detaliųjų planų rengimo atvejų: detaliųjų planų nereikėtų nustatant sklypo ribas, rengiantis statyti statinį ir tada, kai bendrasis, specialusis ar miesto dalies detalusis planas yra pakankamai išsamus ir jame nustatyti visi reikalingi parametrai. Detaliųjų planų nereikėtų rengti ir siekiant pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Valstybiniai auditoriai nustatė, kad dauguma apskričių ir savivaldybių Aplinkos apsaugos agentūrai reguliariai neteikia atnaujintų teritorijų planavimo dokumentų, registrų tvarkytojai naudoja skirtingas informacines sistemas, todėl nėra galimybių sukurti bendrą sistemą, jungiančią visus teritorijų planavimo dokumentų registrus ir duomenų bazes. Valstybės kontrolė Aplinkos ministerijai, rengiančiai naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymą, pasiūlė nustatyti aiškią planavimo dokumentų hierarchiją ir jų suderinamumo lygį, išplėsti atvejų, kai detalusis planas nėra rengiamas, sąrašą, užtikrinti, kad būtų sukurta bendra nuolat atnaujinama teritorijų planavimo dokumentų registrų ir duomenų bazių sistema.
Šaltinis: Valstybės kontrolė
2010-05-05