Finansų ministerija teikia viešai diskusijai Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimus, kurie skatintų žmones imtis individualios veiklos, o vykdantiems tokią veiklą su verslo liudijimais siūlo mokesčio tarifą sumažinti nuo 15 iki 5 proc.
Šiuo metu GPM nuo pajamų, gautų vykdant individualią veiklą, gali būti sumokamas dvejopai – deklaruojant veiklos rezultatą ir mokant nuo jo 15 proc. pajamų mokestį arba įsigyjant verslo liudijimą, jeigu jis tokios rūšies veiklai išduodamas. Pastaruoju atveju pajamų mokestis yra fiksuotas, jo dydį nustato savivaldybių tarybos.
Nors fiksuoti mokesčiai gali atrodyti patraukliai dėl savo paprastumo, visgi yra keli su tuo susiję nepatogumai. Tokie mokesčiai turi būti sumokami iš anksto. Fiksuoti mokesčiai nepriklauso nei nuo to, kiek vykdant veiklą gaunama pajamų, nei kiek išlaidų patiriama. Remiantis deklaracijų duomenimis, dažnas verslo liudijimo turėtojas mokesčių „permoka“, lyginant su realiu pelnu, kurį uždirba iš veiklos. Tačiau vis dar nėra populiaru vietoje verslo liudijimo kartą per metus deklaruojant pajamas sumokėti mokesčius nuo realaus veiklos pelno.
Paskata imtis individualios veiklos
Finansų ministerija siūlo pajamoms iš individualios veiklos nustatyti 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Šis tarifas būtų taikomas pajamoms iš gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo. Nuo 2010 m. smulkiųjų įmonių uždirbtam pelnui taikomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Nors akcininkams išmokami dividendai apmokestinami papildomai, tačiau jiems, skirtingai nei individualios veiklos pajamoms, nėra taikomos socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokos, o maksimali tokios įmonės akcininko privalomų mokėjimų našta siekia 24 proc.
Atsižvelgiant į tai, kad individualios veiklos apyvartos beveik visada mažesnės nei smulkiųjų įmonių apyvartos riba, iki kurios taikomos lengvatos (0,5 mln. litų),
nustačius individualios veiklos pajamoms 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, būtų sudarytos paskatos gyventojams, norintiems vykdyti veiklą nesteigiant įmonės, nes pajamų mokesčio ir socialinio bei sveikatos draudimo įmokų našta sudarytų taip pat beveik 24 proc. realaus veiklos pelno.
Mokėdamas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, individualios veiklos vykdytojas, skirtingai nuo smulkiosios įmonės akcininko, įgyja ir atitinkamas socialines garantijas, ir teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, be to, augant veiklos pelnui dėl taikomų įmokų „lubų“, mokesčio našta gali net sumažėti.
Siūloma palikti šiuo metu galiojantį 15 proc. pajamų tarifą vadinamosioms „laisvosioms profesijoms“ (teisininkams, konsultantams, apskaitininkams ir pan.), kadangi tokio pobūdžio veikla yra pakeičiama darbo santykiams ir todėl turėtų būti lyginama su pajamų iš darbo santykių apmokestinimu. Nuo š. m. įsigaliojus pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo tvarkos pakeitimams, taikomiems visai individualiai veiklai, šiai profesinei veiklai taikoma mokesčių našta ir šiuo metu yra palankesnė nei darbo santykiams. Mokesčio tarifo siūloma nekeisti ir pajamoms iš nekilnojamojo turto operacijų, jį paliekant 15 proc. Kartu siūloma užkirsti kelią dažniems mokestiniams ginčams dėl pajamų iš nekilnojamojo turto operacijų pobūdžio, aiškiai nurodant, kad ši veikla nelaikoma individualia veikla.
Apmokestinimo forma naudingesnė ir teisingesnė
Deklaracijų duomenys įrodo, kad siūlomi pakeitimai būtų naudingi daugumai šiuo metu verslo liudijimus turinčių gyventojų. Verslo liudijimus įsigijusių asmenų 2009 m. deklaracijose deklaruojama, kad vidutiniškai per metus gaunama apie 17 000 litų pajamų. Įvertinus visus sumokamus privalomus mokėjimus – minimalų fiksuotą pajamų mokestį, socialinio ir sveikatos draudimo įmoką, sumokama 26,3 proc. nuo pajamų, o darant sąlyginę prielaidą, kad tos veiklos pelningumas yra 10 proc., – sumokama net gerokai daugiau nei gaunama pelno. Tuo tarpu įregistravus individualią veiklą ir deklaruojant realias veiklos pajamas bei atėmus išlaidas, iki 5 proc. sumažėjus pajamų mokesčiui, mokesčių našta šiems individualia veikla užsiimantiems gyventojams sumažėtų keletu ar net keliolika procentinių punktų, skaičiuojant nuo pajamų, ir tai priklausytų nuo realaus veiklos rezultato. Individualios veiklos pajamas deklaruojantis gyventojas moka nuo šių pajamų ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas, tačiau suma, nuo kurios mokamos šios įmokos, tėra pusė veiklos rezultato (pelno) ir ji yra apribota 4 draudžiamųjų pajamų per mėnesį „lubomis“, todėl, net ir įvertinus šias įmokas, visada bus naudingiau registruoti individualią veiklą, o ne įsigyti verslo liudijimą. Mokesčiai nuo individualios veiklos sumokami metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. (išskyrus sveikatos draudimo įmokas, tačiau šiuo požiūriu kitur nedraustiems asmenims galioja ta pati tvarka tiek su verslo liudijimu, tiek ir įregistravus individualią veiklą).
Vienodos konkurencinės sąlygos
Dabar įsigyjant verslo liudijimą ir sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį, galima ir tokia situacija, kai mokestis yra netgi mažas lyginant su gaunamomis pajamomis (pvz., deklaruojamos milijonus siekiančios pajamos iš nuomos). Tokia situacija iškraipo konkurencijos sąlygas, nes tokias pačias apyvartas deklaruojančios įmonės sumoka keliskart daugiau mokesčių. Verslo liudijimas, kaip paprasčiausia mokesčio sumokėjimo forma, skirta tik nedidelio masto verslams. Finansų ministerija siūlo, atsižvelgiant į šiuos principus, nuo 2012 m. veiklos pajamų „lubas“, iki kurių mokesčius galima būtų sumokėti fiksuotai. Siūloma nustatyti, kad veikla su verslo liudijimu galima tol, kol atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoju. PVM mokėtojas privalo tvarkyti PVM apskaitą, todėl skaičiuoti ir pajamų bei kitus mokesčius nuo realių pajamų nebūtų sudėtinga. Šiuo metu PVM registracijos riba yra 100 tūkst. litų. Finansų ministerija yra pradėjusi viešas konsultacijas dėl jos padidinimo iki 150 tūkst. Statistika rodo, kad šiuo metu apie 1,5 proc. su verslo liudijimais veiklą vykdančių asmenų yra PVM mokėtojai.
Kiti siūlomi pakeitimai
Projekte taip pat siūlomi patikslinimai dėl žemės ūkio veiklą vykdančių GPM skaičiavimo ir mokėjimo (mokesčio prievolę siūloma susieti ne su valdos europinio dydžio vienetu, o su PVM mokėtojo statusu, siūloma suteikti teisę pasirinkti kitą mokestinį laikotarpį nei kalendoriniai metai ir pan.). Siekiant suvienodinti įmonės patiriamų išlaidų darbuotojų sveikatai apmokestinimą, siūloma leisti neapmokestinamosioms pajamoms priskirti ne tik darbuotojo sveikatos draudimą, bet ir faktines sveikatos paslaugų išlaidas, išlaikant nuostatą, kad bendra darbuotojo naudai skirta suma neviršija 25 proc. metinio darbo užmokesčio. Finansų ministerija pastabų ir pasiūlymų laukia iki rugpjūčio 31 dienos.
Šaltinis: Finansų ministerija
2010-08-17
