Analizuodami, kaip administruojamos iš anksto neplanuotos apmokėti iš valstybės biudžeto išlaidos, kurios susidaro įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamus projektus, auditoriai konstatavo, kad apibendrintos informacijos apie tokias išlaidas nėra.
Šios išlaidos atsiranda tuomet, kai biudžetinėms įstaigoms – projektų vykdytojams tenka apmokėti neplanuotas netinkamas finansuoti išlaidas, kurios negali būti apmokamos ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis, ir grąžinti į valstybės biudžetą projektų vykdytojams išmokėtas, bet jų neteisėtai panaudotas projekto lėšas. Pvz., auditorių duomenimis, vien 2004-2006 m. biudžetinės įstaigos į valstybės biudžetą grąžino per 16 mln. Lt. neteisėtai panaudotų lėšų. Nagrinėdami finansavimo šaltinius, iš kurių biudžetinės įstaigos apmoka neplanuotas netinkamas finansuoti išlaidas ir grąžina grąžintinas lėšas, auditoriai nustatė, kad neretai tam naudojamos kitoms biudžeto programoms skiriamos lėšos Dėl to šios programos gali būti vykdomos mažesnės apimties nei planuota ir nepasiekiami programų tikslai. Auditorių nuomone, Finansų ministerija turėtų nustatyti tvarką, kuri padėtų atskleisti tokių išlaidų sumas ir jų apmokėjimo šaltinius.
Finansų ministerija vykdo tęstinę programą, siekdama užtikrinti sklandų ES finansinės paramos panaudojimą. Asignavimai programai 2009 m. sudarė virš 0,5 mlrd. Lt. Nustatyta, kad kai kurios programos priemonės buvo vykdomos ne visais metais, kelerius metus iš eilės buvo panaudojama mažiau kaip penktadalis programos asignavimų, todėl yra pagrindas abejoti, ar tinkamai planuojamas priemonių ir asignavimų poreikis.
Šaltinis: Valstybės kontrolė
2011-04-20
