Gyventojai ir įmonės po „Sodros“ struktūrinių reformų sutaupys 10 mln. litų. Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio, būtų gerai, kad visose valstybės institucijose būtų taip atsižvelgiama į klientų laiko sąnaudas. „Turbūt visi pripažins, kad „Sodroje“ veikia vienintelė gerai sutvarkyta informacinė sistema, kuri pritaikyta bet kokiam socialinio draudimo modeliui. „Sodra“ informacinėje duomenų bazėje kaupia ir saugo visą informaciją nuo 1995 m.“, – teigė R. J. Dagys. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių išvyka į „Sodrą“ parodė, kad ši institucija gerokai pakeitė veiklos metodus, daugeliu atvejų informacija teikiama elektroniniu būdu. Buvo optimizuota institucijos veikla, 376 sumažintas darbuotojų skaičius, padidėjusio krūvio ir krizės sąlygomis aptarnavimo lygis ne tik kad nenukentėjo, bet netgi sumažėjo gyventojų eilės. Ateityje gyventojai galės gauti išsamią informaciją apie gaunamas pajamas, kas apie juos teiravosi, kokios institucijos prašė duomenų apie gaunamas įmokas ir tokio domėjimosi teisėtumą. Įmonėms jau dabar taikoma nauja sistema, kai nesumokėjus mokesčių ne iš karto uždaromos visos turimos sąskaitos, bet kuri nors viena, kad įmonės veikla nebūtų paralyžiuojama.
Lietuvoje veikia dvi socialinio draudimo formos. Viena, veikianti solidarumo principu, Valstybinio socialinio draudimo fondas „Sodra“, ir kita – privačiai administruojama, bet gyvenanti iš „Sodros“ įmokų, pensijų kaupimo sistema. „Palyginus abi šias sistemas matosi, kad privatus administratorius ne visada dirba geriau. Jau nekalbant apie jo pelną, gautą net ir krizės laikotarpiu. Privatūs administratoriai suka galvas tik dėl vieno dalyko: kur investuoti vertybinius popierius. Administravimo, santykio su klientais jų veikloje labai mažai. Po to, kai gyventojai sulauks pensinio amžius, pensijas išmokės visai kitos institucijos. „Sodra“, be savo funkcijų, susijusių su socialiniu draudimu, užsiima ir lėšų surinkimo, ir jų administravimo veikla, taip pat ir kitų išmokų mokėjimu. Tai vienas mažiausių administravimo sąnaudas taikanti įstaiga“, – teigė R. J. Dagys.
Dar vienas skirtumas nuo privačių draudimo bendrovių, kad „Sodra“ jokiais būdais negali bankrutuoti. Galime diskutuoti, kokias gaus išmokas ateities pensininkai, tačiau jos tikrai nebus mažesnės nei gali suteikti net ypatingos sėkmės atveju privatūs investiciniai fondai. Pastarieji ypač gero ekonomikos plėtojimosi sąlygomis gali duoti pridėtinę vertę, tačiau dabar ir, greičiausiai, ateityje finansų rinkos gyvens sudėtingą etapą, kai niekas nežino, kokios investicijos ir į kokius fondus yra perspektyvios. Net valstybių obligacijos nėra patikimos. Tad kyla klausimas, ar valstybė gali leisti rizikuoti iš gyventojų surinktomis lėšomis ir lengva ranka atiduoti jas privačių fondų valdytojams? Šiuo atveju kalbame apie valstybės riziką dėl ateities investicijų, vietoje to, kad surinktais pinigais jau dabar galbūt būtų galima padidinti pensijas. Apskritai socialinio draudimo sistemos efektyvumas priklauso nuo to, kiek mes turime jaunimo. Traukiantis jaunajai kartai, nė viena senatvės draudimo sistema nebus labai dosni“, – apibendrino R. J. Dagys.
Šaltinis: Seimas