Kauno AVMI , atlikusi operatyvų patikrinimą Kaune registruotoje UAB, nustatė, kad įmonė pervedė beveik 100 tūkst. Lt gyventojui už darbus, kurių jis neatliko. Išsiaiškinta, kad pats gyventojas tų pinigų nematė, o jais, nemokėdama mokesčių, disponavo nesąžininga įmonė, kuri nuslėpė beveik 30 tūkst. Lt mokesčių. Tiriant interjero projektavimo ir statybos darbais besiverčiančios bendrovės galimai nepagrįstai deklaruotų išmokų aplinkybes, paaiškėjo, kad įmonė pasirašė darbų rangos sutartį su gyventoju, kuris mėnesiui buvo įsigijęs verslo liudijimą. Gyventojas įsipareigojo per šį laikotarpį atlikti keramikos darbus vandens parko registracijos patalpose, kavinėje ir sporto salėje. Gautus pinigus asmuo turėjo deklaruoti VMI, pateikdamas deklaraciją. Bet per keletą kartų įmonės į jo sąskaitą pervestų beveik 100 tūkst. Lt jis nedeklaravo, nes tik atėjęs į mokesčių inspekciją sužinojo apie neva jam išmokėtus pinigus. Rašytame paaiškinime gyventojas nurodė, kad jokių keramikos darbų neatliko ir pinigų negavo, o savaitgaliais padirbėti kartu pagalbinius darbus jam pasiūlęs kaimynas. Tam tikslui reikėjo mėnesiui laiko įsigyti verslo liudijimą ir atsidaryti sąskaitą banke. Gavęs banko mokėjimo kortelę su sąskaita ir kodais, jis atidavė kaimynui, nes šis aiškino, kad jų reikia norint įforminti darbą bendrovėje. Ne visą mėnesį padirbėjęs bendrovėje, žadėtų 500 Lt uždarbio gyventojas laukė visus metus. Bet pinigai taip ir nebuvo pervesti. Atvykęs į mokesčių inspekciją deklaruoti pajamų (turėjo įsigijęs verslo liudijimą), gyventojas sužinojo, kad bendrovė, kurioje dirbo, į jo sąskaitą buvo pervedusi beveik 30 tūkst. Lt. Žmogus kreipėsi į įsidarbinti padėjusį kaimyną, bet tas patarė nekelti triukšmo ir deklaruoti pajamas. Esą įvyko nesusipratimas, bendrovės darbuotoja suklydo, o pinigai buvo pervesti ne į tą sąskaitą. Vėliau kaimynas paprašė dar kartą vienai dienai įsigyti verslo liudijimą. Jis įtikinėjo, kad dabar bendrovė tikrai ketina pervesti žadėtus pinigus. Verslo liudijimą reikia dar kartą įsigyti, kadangi bendrovė kažką ne taip įformino ir apskaičiavo didesnę nei priklauso sumą, tad turės „nusiimti skirtumą“. Bendrovės manipuliacijos paaiškėjo, kai gyventojas gavo banko išrašą: pinigų pervedimų ir išėmimų iš jo sąskaitos buvo atlikta beveik už 100 tūkst. Lt. „Patikrinimo rezultatai rodo, kad bendrovė sukčiavo: ji naudojosi gyventojo patiklumu, jo banko duomenimis ir kortele, siekdama išvengti mokesčių. Įtraukdama šiuos pinigus į sąnaudas, ji sumažino pelno mokestį. Po patikrinimo minėta suma buvo priskirta išmokėtiems dividendams ir apmokestinta 27 tūkst. Lt GPM“, – aiškina Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.
Šaltinis: VMI
