2012 m. Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augančių ES.Tai lėmė auganti gamyba ir sparti eksporto plėtra: prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas (atitinkamai 11,2 ir 5,6 procento), o grynasis eksportas teigiamai veikė BVP augimą. Numatoma, kad darbo užmokestis 2013-2016 m. augs 5-6,5 proc. kasmet. Indėlių palūkanos yra mažesnės už infliacijos lygį ir tai sudarys sąlygas didėti privačiam vartojimui. Jis bus nuosaikus, kadangi vartojimo galimybes riboja privataus sektoriaus įsiskolinimai.
Nors ES ekonomikos augimo perspektyvoms dar trūksta apibrėžtumo, tačiau Europos centrinio banko ir ES valstybių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad 2013-2016 m. toliau formuosis Lietuvos ūkio augimui palankios sąlygos. Finansų ministerija nekeičia 2012 m. rudenį paskelbto Lietuvos ekonominės raidos scenarijaus, kad mūsų šalies BVP 2013 m. turėtų augti 3 proc., 2014 m. – 3,4 proc., o 2015 m. – 4,3 proc., o 2016 m. (dėl planuojamo mažesnio ES finansinės paramos ūkiui poveikio) – 4 proc.
Vidutinė metinė infliacija 2012 m. sudarė 3,2 proc. ir dėl lėčiau kilusių (o kai kuriais atvejais – sumažėjusių) prekių ir paslaugų kainų buvo beveik 1 procentiniu punktu mažesnė nei 2011 m. (4,1 proc.).
2013 m. infliacijos augimui šiek tiek įtakos turės dėl ES reikalavimų padidinti akcizai dyzelinui ir tabako gaminiams bei nuo sausio 1 d. nuo 850 iki 1 000 Lt padidinta MMA. Tačiau nuo metų pradžios pradėtas taikyti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms ir periodiniams leidiniams infliaciją mažins. 2013 m. numatoma 2,4 proc. vidutinė metinė infliacija (0,8 procentinio punkto mažesnė nei 2012 m.).
Vidutiniu laikotarpiu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos – kainų poveikis išliks menkas, numatoma, kad vidutinės metinės infliacijos lygis sieks 2,4–3,2 proc. Rizika, kad ji gali augti sparčiau nei numatyta, iš esmės siejama su pasaulinėmis maisto žaliavų ir energijos kainomis – jų poveikis infliacijai Lietuvoje būtų didesnis nei labiau ekonomiškai pažengusiose valstybėse, kadangi mūsų šalyje joms tenka didesnė vartotojų krepšelio dalis.
2012 m. pagal nedarbo lygio mažėjimo spartą Lietuva užėmė antrąją vietą tarp 27 ES valstybių. Praėjusiais metais bedarbių skaičius mūsų šalyje sumažėjo 13,7 proc., dirbančiųjų skaičius išaugo 1,8 proc., o bendras nedarbo lygis sumažėjo 2,1 procentinio punkto iki 13,2 proc. Išaugęs laisvų darbo vietų skaičius 2012 m. buvo 7 proc. didesnis nei prieš metus. Dirbančiųjų skaičiaus augimas 2012 m. II pusmetį, palyginti su 2011 m. II pusmečiu, buvo spartesnis nei lyginant atitinkamų metų pirmuosius pusmečius. Tai leidžia tikėtis, kad 2013 metais situacija darbo rinkoje toliau sparčiai gerės. Optimizmo suteikia jau beveik dvejus metus iš eilės mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius, gerėjantys verslo tendencijų apklausų dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus per artimiausius 2–3 mėnesius rezultatai ir kiti veiksniai. Numatoma, kad nedarbas 2013 m. sumažės iki 11,5 proc., o 2014-2016 m. atitinkamai mažės iki 10,5 proc., 9,8 proc. ir 9,1 proc.
Šaltinis: Finansų ministerija