Kauno AVMI informuoja, kad Kauno ir Alytaus apskrities brangias implantacijos ar protezavimo paslaugas teikiančiuose odontologijos kabinetuose per kelerius metus galimai nuslėpta beveik 1 mln. litų gautų pajamų. Neatmetama galimybė šių dviejų mokėtojų atžvilgiu taikyti griežtas kontrolės priemones – mokestinius patikrinimus. Chirurgines odontologijos paslaugas teikiančiame Kauno odontologijos kabinete mokesčių inspektoriai nustatė atvejų, kai ne visos pacientų kortelėse įrašytuose gydymo planuose numatytos ir suteiktos paslaugos atsispindi buhalterinėje apskaitoje – kai kuriais atvejais apskaitoma tik 5-11 proc. iš konkretaus paciento gautų pajamų. Vienam pacientui pagal gydymo planą suteiktų dantų implantacijos paslaugų vertė siekė beveik 8 tūkst. litų, tačiau jam išrašytame pinigų priėmimo kvite nurodyta tik 450 litų suma. Įtariama, kad 2009-2011 m. įmonė galėjo neapskaityti per 600 tūkst. litų. Sulyginus nurašytus dantų implantus su buhalteriniuose dokumentuose apskaitytomis pajamomis už jo įsukimą, aiškėja su verslo logika prasilenkianti situacija: tiriamuoju laikotarpiu dantų implantų nurašyta daugiau, nei apskaityta pajamų už implantacijos procedūras. Beveik kiekvienos įsukimo procedūros metu sunaudoti vidutiniškai 3 implantai, o kai kuriais atskirais atvejais- net ir iki 5, o pajamų apskaitoma kaip už vieną. „Įmonės vadovo teigimu, tiek daug implantų vienos procedūros metu sunaudojama neva siekiant nepriekaištingos darbo kokybės. Tačiau tokie vadovo teiginiai mokesčių administratoriaus vertintini itin kritiškai, kadangi kiekvieno ekonominę veiklą vykdančio subjekto tikslas – gauti pelno, tačiau taikoma praktika įmonę veda į nuostolius“, – teigia Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas. Be jau minėtų faktų, įtarimus dėl galimo pajamų neapskaitymo sustiprina ir fiksuotos direktoriaus įmonei suteiktos šimtatūkstantinės paskolos. Jos viršija vadovo ir jo sutuoktinės oficialiai gautas pajamas ir santaupas.
Panašių faktų nustatyta ir Alytaus apskrityje veikiančioje odontologijos klinikoje. Įmonė įsigydavo nemažus kiekius medžiagų, reikalingų brangioms chirurginėms operacijoms ir protezavimo procedūroms atlikti, kurie buvo nurašomi į sąnaudas. Kaip teigė įmonės savininkas, likutis nesusidaro, kadangi medžiagos užsakomos konkrečiam pacientui ir iš karto sunaudojamos. Tačiau, patikrinus kasos aparato, kuriuo apskaitomos gautos pajamos, kontrolines juostas, paaiškėjo, kad didžioji dalis pajamų už itin brangias procedūras jose neužfiksuota. Nors klinikoje, be įprastų odontologijos paslaugų, teikiamos ir kelis tūkstančius kainuojančios protezavimo ar chirurgijos paslaugos, vidutinė vieno kasos aparato kvito suma nesiekia ir 100 litų. Preliminariais skaičiavimais, per metus įmonė galėjo nuslėpti apie 300 tūkst. litų pajamų. Mokesčių administratoriaus vizito metu dienos pajamos padidėjo daugiau nei du kartus, lyginant su 2013 m. vidutinėmis dienos pajamomis. Tiriant vadovo pajamas ir išlaidas, nustatyta, kad įmonės išmokėtos savininkui išmokos svyravo nuo 300 iki 800 litų per mėnesį. Taip buvo vengiama GPM, mat tokio dydžio sumos šiuo mokesčiu neapmokestinamos. Mokesčių administratoriaus vertinimu, neįtikėtinai atrodo situacija, kad darbingo amžiaus žmogus, turėdamas medicininį išsilavinimą, ilgametę darbo patirtį, einantis vadovaujamas pareigas ir pats teikiantis dantų protezavimo paslaugas, negauna didesnių pajamų. Vadovas aiškinosi pragyvenąs iš žmonos gaunamų pajamų, kreditinių kortelių ir yra remiamas tėvų.
Kauno bendrovė po patikrinimo tikslina pelno mokesčio deklaracijas. Tačiau kol kas papildomai deklaruota tik 500 Lt pelno mokesčio. VMI įtarimų dėl įmonės veiklos skaidrumo nepanaikino. Alytaus apskrities įmonei taip pat nurodyta įvertinti VMI nustatytus prieštaringus faktus ir patikslinti deklaracijų duomenis. Mokesčių mokėtojams piktybiškai nereaguojant į VMI pastabas, įmonėse gali būti atliekami mokestiniai patikrinimai, kai mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, neatsižvelgiant į mokesčių mokėtojo pateiktus paaiškinimus.
Šaltinis: VMI