atkreipė keistoka vieno mokesčių mokėtojo vykdoma automobilių remonto veikla. Autoservisas
įsigydavo didelius kiekius atsarginių dalių, tačiau panaudodavo tik apie pusę jų. Likusios dalys
buvo tariamai saugojamos įmonės sandėlyje. Mokesčių inspekcijai nutarus suskaičiuoti realų detalių
likutį, paaiškėjo, kad sandėlyje trūksta beveik 3 000 vnt. dalių. Nustatyta, kad autoservisas į
apskaitą įtraukdavo tik dalį atsarginių dalių pardavimų. Tokiu būdu bandyta nuslėpti per 100 tūkst.
eurų pajamų.
Pasak Kauno AVMI viršininkės Juditos Stankienės, specialistų dėmesį atkreipė keletas aplinkybių.
„Visų pirma – neįprastai didelis atsarginių dalių likutis. Pagal elektroninių važtaraščių posistemio
i.VAZ duomenis ir mokėtojo pateiktus dokumentus, sandėlyje jų turėjo būti už daugiau nei 280
tūkst. eurų“, – sakė J. Stankienė. „Nesąžiningas verslininkas deklaravo nuostolingą veiklą, o už
detales atsiskaitydavo nelegaliais pinigais, kuriuos gaudavo už atliekamas remonto paslaugas.
Išaiškinti apgaulę padėjo ir sąžiningi detalių tiekėjai – jie apskaitė pajamas, gautas iš minimo
verslininko“, – teigė Kauno AVMI viršininkė.
Patikrinimo rezultatas – valstybės biudžetas pasipildė 22 tūkst. eurų PVM. Per 100 tūkst. eurų
nuslėpusiam autoserviso savininkui teko sumokėti daugiau nei 3 tūkst. eurų baudų ir delspinigių. Jis
taip pat įpareigotas į įmonės apskaitą įtraukti nuslėptas pajamas, jas tinkamai deklaruoti teikiant
pelno mokesčio deklaraciją.
Šaltinis: VMI