2014 m. balandžio 9 d. protokoliniu nutarimu Vyriausybė pritarė Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014-2020 metų programos projektui. Nutarimu įtvirtinama nuostata, kad Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių pajėgumų renovacijos ir naujų pajėgumų statybos projektus įgyvendins bendrovės, kurių ne mažiau negu 51 proc. akcijų priklausys valstybei. „Valstybės dalyvavimas projektuose užtikrintų projektų įgyvendinimo skaidrumą ir leistų pasiekti didžiausią ekonominę naudą vartotojams mažinant šilumos kainą. Pasirinkus paramos skirstymo modelį be valstybinio projekto vystytojo, iškiltų grėsmė, kad konkursas neįvyktų ar būtų vilkinimas, arba jo laimėtojai būtų tie patys monopolininkai“, – sako Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius. Tolimesnė šilumos ūkio pertvarka pirmiausia bus orientuota į platesnį biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimą efektyvios kogeneracijos būdu bendrai gaminant šilumą ir elektrą. Iš naujos 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos paramą numatoma skirti didesnės apimties kogeneracijos projektams Vilniuje ir Kaune. Modernizuojant esamus kogeneracinius pajėgumus ar statant naujus Vilniuje ir Kaune, pasirinktas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės įgyvendinimo modelis. Šilumos ūkio pertvarka siekiama maksimaliai sumažinti šilumos energijos gamybos kainas Vilniuje ir Kaune, plečiant šilumos energijos gamybos pajėgumus, kartu didinti ir vietinę elektros energiją generuojančių pajėgumų galias. Siekiama elektros energiją gaminti už konkurencingą, t. y. rinkos, kainą ir mažinti VIAP lėšų poreikį – nedidinti elektros energijos tarifo vartotojams. Projekte siūlomas optimalus sprendinys Vilniuje, kuris leistų labiausiai sumažinti šilumos kainą – pastatyti apie 145 MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinę (-es) elektrinę (-es). Investicija siektų apie 1 mlrd. 135 mln. Lt (reikalinga ES parama ~ 567 mln. Lt). Prognozuojamas šilumos kainos sumažėjimas apie 25–30 proc. Projekte siūlomas sprendinys Kaune – apie 50MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinė (-ės) elektrinė (-ės). Investicija siektų 478 mln. Lt (reikalinga ES parama siektų apytiksliai 239 mln. Lt). Prognozuojamas šilumos kainos sumažėjimas – 25-30 proc. Tolesni žingsniai: kartu bus rengiamosparaiškos galimai ES paramai gauti, atliekamas strateginis poveikio aplinkai vertinimas. Atlikus šį vertinimą,Vyriausybė tvirtins plėtros programą. Finansų ministerija iki liepos 1 d. atliks viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės galimybių vertinimą.
Šaltinis: Vyriausybė